Medžiagotyros konspektas (2)


Medžiagų mokslo konspektas.

Portlandcementis. Cheminė ir mineraloginė sudėtis. Portlandcemenčio gamybos žaliavos. Portlandcemenčio gamybos technologija. Statybinio stiklo gamyba. Pagrindinės gamybos operacijos. Įkrova ir lydymosi procesai. Skaidrinimas ir homogenizacija. Gaminių formavimas. Atkaitinimas ir grūdinimas. Neorganinės rišamosios medžiagos. Gipsinės rišamosios medžiagos. Kalkės. Rentgenostruktūrinė analizė. Metodo taikymas. Optinė mikroskopija. Elektroninė mikroskopija. Medžiagų gamybos procesai. Pagrindiniai smulkinimo proceso rodikliai. Trupinimas ir malimas. Sijojimas. Džiovinimas. Gaminių formavimas. Statybinių medžiagų ilgaamžiškumas. Ilgaamžiškumo periodai. Atsparumas šalčiui ir jo nustatymo būdai. Metalų korozija. Korozijos tipai. Cheminė korozija. Elektrocheminė korozija. Portlandcemenčio korozija. Fizikinė ir cheminė korozija. Magminės uolienos ir jų naudojimas. Nuosėdinės uolienos ir jų naudojimas. Metamorfinės uolienos ir jų naudojimas. Naftos bitumai ir jų naudojimas. Keraminiai gaminiai ir jų naudojimas. Stiklo medžiagų ir gaminių naudojimas. Medienos rūšys. Medienos naudojimas.


Lydymasis – atliekamas pertraukiamo arba nepertraukiamo veikimo lydkrosnėse. Kaitinant įkrovą iki 1100-1150 oC vyksta silikatų susidarymas kietoje medžiagoje, o paskui lydale. Toliau keliant tempereatūra lydale pilnai ištirpsta sunkiausiai besilydantys junginiai SiO2, ir Al2O3, ir susidaro stiklo masė. Kai masės sudėtis nevienoda ir pripildyta oro burbuliukais, tai vadinama virimo putomis.

Lakštinio stiklo formavimas atliekamas vertikaliu ir horizontaliu stiklo juostos tempimu, plukdymu.

Tempimo būdu formuojamas lakštinis stiklas, silikatiniai vamzdžiai ir kt. dirbiniai.

Grūdinimas – tai atliekant gaunamas stiklas stipresnis 4-6 kartus gniuždant ir 5-8 kartus lenkiant palyginus su paprastu stiklu. Grūdinimas atliekamas iki plastinio būvio.

Pagrindiniai gamybos etapai: žaliavos gavyba; masės ruošimas; gaminių formavimas; džiovinimas; degimas; apdaila.

Molio paruošimas yra atliekamas natūraliu arba mechaniniu būdu. Molio mechaninis perdirbimas yra atliekamas suardant jo struktūrą, susmulkinant didelius intarpus, pašalinant priemaišas, visų komponentų sumaišymo ir vienodos masės gavimo. Moliui paruošti yra naudojami molio purentuvas, dėžinis tiektuvas, molio drožtuvas, grubaus ir smulkaus malimo valcai, statgirnės.

plastiniu būdu ruošiamas tešlos drėgnumas 18-28%. Toks gamybos būdas keraminiams gaminiams yra labiausiai paplitęs ir dažniausiai naudojamas. Plastiškai formuojant yra dažnai naudojamas juostinis vakuuminis presas.

pussausio gaminimo būdo atveju yra formuojama 8-12% drėgnumo įkrova 15-40 MPa slėgiui. Gamybos ciklo trukmė sutrumpėja du kartus, pagaminti gaminiai tikslesnių matmenų.

Sausas metodas yra dabartinio pussausio metodo atmaina. Gaminami milteliai presavimui 2-6% drėgmės.

Prieš degant suformuotus keraminius pusgaminius būtina pašalinti drėgmę.Keraminiai gaminiai džiovinami iki 5-6% drėgmės norint juos apsaugoti nuo netolygaus susitraukimo, susikreivinimo ir sutrūkinėjimo degant. Dabartiniu metu džiovinimas atliekamas dažniausiai tunelinėse nepertraukiamo veikimo arba kamerinėse periodinio veikimo džiovyklose nuo kelių iki 72 valandų, priklauso nuo pusgaminio drėgmės ir savybių. Džiovinimo procesas turi užtikrinti pakankamą pusgaminių stiprumą. Džiovinimo metu turi baigtis tūrio pokyčiai, susiję su drėgmės pasišalinimu, neturi atsirasti defektų – plyšių, įtrūkimų, nuskilimų, kurie atsiranda dėl per intensyvaus drėgmės išsiskyrimo.

Degimas yra svarbiausias karamikinių gaminių gamybos procesas. Procesą galima suskirstyti į tris periodus: pusgaminio pašildymas; degimas; regiliuojamas aušinimas. Kaitinant iki 120 C pašalinamas fiziškai surištas vanduo. Nuo 450-600 C vyksta chemiškai surišto vandens atskyrimas, molio mineralų skilimas ir molis pereina į amorfinę būseną. 800 C dėl kietos fazės komponentų paviršiuose vykstančių kietafazių reakcijų prasideda gaminio stiprumo didėjimas. Kaitinant iki 1000 C gali susidaryti nauji kristališki silikatai.

Glazūra – keraminio gaminio padengimas stikliškos medžiagos 0,1-0,2 mm storio sluoksniu, užtvirtinamu degant. Glazūra gali būti skaidri arba matinė.

Suvirinimas – juo jungiami klampiatakės būsenos plastikai. Todėl jie šildomi karštu įrankiu, karštomis dujomis. Suvinimu jungiami plastikiniai langų rėmai, plastikiniai vamzdžiai.

Orinėmis vadinamos RM, kurios kietėja tik ore. Orinėms RM priskiriamos gipsinės RM, magnezinės RM ir orinės kalkės. Orines skirtstomos į: gipsines, orines statybes kalkes, magnezines.

Hidraulinės yra tokios, kurios pradėjusios kietėti ore, toliau gali kietėti ir vandenyje. Hidraulinių RM grupę sudaro hidraulinės kalkės, portlandcemenčiai, pucolaniniai cementai, šlakiniai cementai, aliuminatinis cementas, plėtrusis cementas ir kt.

Autoklavinės rišamosios medžiagos geriausiai kietėja autoklavuose hidroterminėmis sąlygomis. Autoklavinėms RM priklauso kalkių ir šlako, kalkių ir kvarco ir kitokie panašūs malti mišiniai.

Medžiagotyros konspektas (2) . (2017 m. Balandžio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziagotyros-konspektas-2.html Peržiūrėta 2017 m. Rugsėjo 21 d. 02:53