Medžiagotyros konspektas


Medžiagų mokslo konspektas.

Statybinių medžiagų ir dirbinių klasifikavimas. Klasifikavimo požymiai. Fizikinės statybinių medžiagų savybės. Šilumos laidumas. Atsparumas ugniai. Temperatūrinės medžiagų deformacijos. Atsparumas šalčiui. Laidumas garsui. Mechaninės statybinių medžiagų savybės. Atsparumas smūgiams. Fizikinės cheminės statybinių medziagų savybės. Technologinės ir eskplotacinės statybinių medziagų savybės. Uolienos. Jų klasifikavimas , panaudojimas. Pagal susidaryma uolienos skirstomos magmines , nuosedines , metamorfines. Uolienu panaudojimas. Orinės rišamosios medžiagos. Žaliavos , gamyba , panaudojimas . Orinemis. Hidraulinės rišamosios medžiagos. Žaliavos , gamyba , panaudojimas. Portlandcementas. Žaliavos , gamyba , panaudojimas. Gipsas. Žaliavos , gamyba , panaudojimas . Gipsas. Kalkės. Žaliavos , gamyba , panaudojimas. Specialieji portlandcemenčiai. Betonai. Žaliavos , panaudojimas. Zaliavos betonui. Betono uzpildai. Betonų savybės. Specialieji betonai. Skiediniai. Žaliavos , gamyba , panaudojimas. Dažai , jų savybės. Dažų žaliavos , gamyba , panaudojimas. Metalų klasifikavimas ir savybės. Metalų korozija. Metalų panaudojimas. Statybinės plastmasės. žaliavos , gamyba , panaudojimas. Plastikai termoplastai , duroplastikai. Polimerinių dirbinių savybės ir jų panaudojimas. Mediena , jos savybės. Medienos gaminiai , jų savybės. Keramika. Žaliavos , gamyba , panaudojimas. Keraminiai dirbiniai ir jų panaudojimas. Stiklo žaliavos. Stiklo gamybos technologija. Stiklo gaminių formavimo būdai. Stiklo dirbiniai. Silumą ir garsą izoliuojančios medžiagos. Medžiagų klasifikavimas pagal būsenas. Medžiagu klasifikavimas pagal kilmę ir panaudojimą. Medziagų sandaros ir savybių tyrimo metodai. Diferencinė terminė analizė. Cheminių , fizikinių technologinių procesų ir jų parametrų įtaka medžiagų sandarai ir savybėms. Medžiagų ilgaamžiškumo prognozavimo teorija.


Gamtinės skirstomos į neorganines ir organines, šios skirstosi į medžiagas ir dirbinius. Gamtinės statybinės medžiagos ir dirbiniai gaunami iš žemės klodų, išgaunant nekeičiamą jų sandarą ir sudėtis.

Dirbtinės skirstomos į nedegtas, degtas ir autoklavines.

Nedegtos (kietėja normaliomis sąlygomis) medžiagos skirstomos į neorganines (klinkeriai), organines (mediena), polimerines ir kompleksines.

Degtos (gaunamos žaliavas deginant aukštoje temperatūroje) skirstomos – keramika, stiklas, šlakai, uolienų lydiniai ir atliekų lydiniai.

Autoklavinės (kietėja autoklavų sąlygomis 175-200 laipsnių temperatūroje) – akytojo silikatbetonio gaminius, tankaus silikatbetonio gaminius, gaminius iš kalkių ir šlako rišamosios medžiagos ir kitus dirbinius.

Klasifikavimo požymiai: a) medžiagų gamybinis panaudojimas; b) pradinės žaliavos rūšis; c) masinės produkcijos gamybos būdas; d) pagrindinis kokybės požymis ir kita.

Įmirkis – tai savybė įgerti skystį ir jį sugertą sulaikyti, taip pat matuojama %;

Drėgnis – dalinis įmirkis, tai vandens kiekio medžiagoje nustatymo momentu vandens santykis su jos tūriu arba mase, dimensija - %;

Traukimasis – tai tūrio mažėjimas, kai vanduo arba skystis yra atiduodamas į aplinką;

Higroskopiškumas – tai medžiagos savybė sugerti (absorbuoti) iš oro drėgmę;

Šilumos laidumas – šilumos pernešimo būdas, kai šiluma perduodama iš šiltesnių kūno dalių šaltesnėms;

Atsparumas ugniai – medžiagos savybė neirti (nedegti) ir nesilydyti nuo ugnies;

Temperatūrinės medžiagų deformacijos – medžiagos savybė šildant plėstis, o auštant – trauktis;

Laidumas garsui – tai medžiagos savybė praleisti girdimo dažnio virpesius.

Stipris – medžiagos savybė be pastebimų irimo žymių atlaikyti dėl išorinių poveikių atsiradusius įtempimus, skirstoma į stiprį gniuždant, stiprį lenkiant, tempiamąjį stiprį ir kerpamąjį stiprį;

Valkšnumas – tai medžiagos savybė deformuotis laikui bėgant nuo tos pačios pastoviosios apkrovos;

Tamprumas – savybė atgauti pirminius matmenis ir forma, kai pašalinama apkrova;

Atsparumas smūgiams - medžiagos savybė priešintis dinaminei ir smūginei apkrovai;

5) Tirpumas – medziagos savybe tirpti tam tikroje terpeje.

3) Subegimas–tai metalo savybe stingstant susitraukti t.y. jo turio ir linijiniu matmenu sumazejimas.

4) Suvirinamumas – svarbi kompozitiniu statybiniu konstrukciju ir detaliu savybe. Konstrukcijos gali buti klijuojamos, kalamos vinimis, verziamos varztais ar sujungiamos kitais budais.

1) Senejimas – medziagu strukturos kitimas ir savybiu blogejimas del paciose medziagose vykstanciu procesu. Nustatomas medziagas laikant atvirame lauke.

- Grynuoliai – visi cheminiai elementai randami Zemes plutoje;

- Halogenidai – labiausiai paplite halitas ir fluoritas.

- Oksidai – a)kvarco oksidai; b)opalai; c)korundai;

- Sulfatai – gipsas ir anhidritas;

- Silikatai – aliumosilikatai ir gelezingieji magnio silikatai.

Pagal susidaryma uolienos skirstomos i: 1)magmines, 2)nuosedines, 3)metamorfines.

1) Magmines skirstomos i masyviasias ir vulkanines.

- Issiliejusias – susidare is tu paciu mineralu kaip ir gelmines tik esant kitoms salygoms (porfyras, trachitas, andezitas, diabazas, bazaltas).

b) Vulkanines – puriosios ir susicementavusios.

- Puriosios skirstomos i pemza, vulkaninius pelenus ir vulkaninius smelius.

- Susicementavusios skirstomos i vulkaninius tufus ir vulkanine lava.

2) Nuosedines uolienos skirtstomos i mechanines, chemogenines ir organogenines.

a) Mechanines skirtstomos i biriasias ir susicementavusias

- Biriosios – gamtine skalda, zvyras, smelis, molis.

- Susicementavusios – smiltainiai, zvyrainiai, brekčija.

b) Chemogenines nuosedines uolienos – susidaro karsto ir sauso klimato vandens baseinuose (klintys, dolomitas, gipsas, anhidritas).

c) Organogenines nuosedines uolienuos – susidare is augalu ir gyvuju organizmu liekanu (kreida, durpes, trepelis).

3) Metamorfines uolienos – susidariusios is magminiu ir nuosediniu uolienu (gneisai, molio skalunai, marmuras, kvarcitas).

Pagal apdirbamuma uolienos skirstomos i kietas, vidutinio kietumo ir minkstas.

- Sukepintoms ir lydamosioms medziagoms (keraminems medziagoms, uzpildams, stiklui, lengviesiems betonams) gaminti.

- Risamosioms medziagoms (cementams, kalkems, gipsui) gaminti.

Medžiagotyros konspektas. (2016 m. Vasario 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziagotyros-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:47