Medžiagotyros referatas


Medžiagų mokslo referatas.

Ką vadiname korozija. Į kokias rūšis skirstoma. Apibūdinkite. 3 –. Paaiškinkite srovės priklausomybę nuo įtampos dujose. 6 –. Elektroizoliacinėje technikoje. 9 –. Kokios medžiagos plačiausiai naudojamos kontaktų gamyboje ir kodėl?10 –. Kokie yra sudėtingųjų puslaidininkių junginiai. Trumpai apibūdinkite. Magnetinių medžiagų. Trumpai jas apibūdinkite. 13 –. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas.


17. Kaip fiziškai paaiškinti dujų elektrinį laidumą? Pateikite ir

Esant silpnam elektriniam laukui, dujų elektrinis laidumas yra mažas. Krūvininkai dujose gali būti laisvieji elektronai arba jonai, kurie gali atsirasti tik dėl išorinės smūginės (nesavaiminės) jonizacijos. Vykstant smūginei jonizacijai, krūvininkų skaičius dujose negali begalo didėti, nes dalis jų rekombinuoja ir jų kiekis tūrio vienete tampa pastovus.

Didėjant įtampai iki tam tikro taško, tarp srovės ir įtampos galioja Ohmo dėsnis, srovė didėja, nes elektrinio lauko veikiami krūvininkai nespėja rekombinuoti per tą laiką, kol pasiekia elektrodus. Įtampai esant didesnei nei kaip Us, srovė nedidėja, nes visus dėl smūginės jonizacijos atsiradusius krūvininkus elektrinis laukas nuneša ant elektrodų. Ši srovės vertė vadinama soties srove. Įtampai pasiekus vertę Uj, prasideda savaiminė smūginė jonizacija ir srovė vėl ima didėti. Normaliomis sąlygomis (n.s.), kai atstumas tarp elektrodų lygus 10 mm ir lauko stipris E= 0.6V/m, srovės per orą tankis mažas: J=10-15 A/m2. Todėl oras yra geras dielektrikas, kol susidaro sąlygos vykti vidinei smūginei jonizacijai. Oro smūginė jonizacija prasideda, kai lauko stipris Ej=105-106 V/m.

Be sunkiai besilydančių grynųjų metalų (vario, nikelio, volframo), kontaktams naudojami įvairūs lydiniai ir kermetinės (metalokeraminės) kompozicijos. Plačiai naudojamas sidabro- kadmio oksido lydinys, kuriame CdO sudaro nuo 12 iki 20% kontaktų masės. Įvairūs didelės galios įrenginių kontaktai daromi iš lydinių su kompozicijomis tokių metalų: Ag, Co, Ni, Cr, W, Mo, Ta; Cu, W, Mo; Au, W, Mo. Lydinių komponentų procentinė sudėtis ir gamybos technologija labai įvairi. Ji priklauso nuo norimų gauti parametrų. Slankieji kontaktai dažniausiai daromi iš šaltojo valcavimo vario, berilinės bronzos ir Ag-CdO lydinio. Šios medžiagos, turėdamos neblogas kontaktų charakteristikas, yra atsparios trinčiai. Elektros mašinose srovė nuo slankiojo kontakto perduodama šepečiais, pagamintais iš ne metalų, dažniausiai iš anglinių, grafitinių, varinių miltelių. Gaminami tokių tipų šepečiai: angliniai, grafitiniai, elektrografitiniai, variniai-grafitiniai. Šepečiai gaminami įvairių matmenų ir parametrų.

Puslaidininkiuose, sudėtingi junginiai pvz. galio indžio nitride, galio bismuto arsenide, kurie yra naudojami gaminti optoelektroniniams prietaisams (šviestukams, puslaidininkiniams lazeriams). Šiems procesams stebėti elektriniai metodai yra per lėti, todėl naudoti reikia specialias optines metodikas ir itin trumpų impulsų (~ 200 femtosekundžių trukmės) lazerinę įrangą. Šie tyrimai leidžia geriau suprasti, kaip vieni ar kiti puslaidininkių gamybos procesai keičia puslaidininkių elektrinius parametrus.

89. Kokios medžiagos priskiriamos prie specialios paskirties magnetinių medžiagų. Trumpai jas apibūdinkite.

Lydiniai, kurių santykinė magnetinė skvarba, keičiantis magnetinio lauko stipriui, mažai keičiasi. Tai Fe-Ni-Co-Mn lydinys, kurio procentinė sudėtis atitinkamai yra 29,4; 45,0; 25,0; 0,6 %. Šio lydinio koercinis lauko stipris nedidelis. Magnetinio srauto tankis mažas ir lygus 0,1 T. Tačiau lydinio santykinė magnetinė skvarba jautri temperatūrai ir mechaniniams įtempimams. Lydiniai, kurių magnetinė skvarba, keičiantis temperatūrai, labai keičiasi. Tai Ni-Cu; Fe-Ni; Fe-Ni-Cr lydiniai, kurių Curie taškas gali būti nuo 70 iki 100 laispnių C temperatūrų diapazone. Jis priklauso nuo lydinio sudėties. Ši savybė naudojama prietaisų ir automatinių įrenginių gamyboje temperatūros poveikiui kompensuoti.

Lydiniai su didele magnetostrikacija. Kai kuriems metalams, pavyzdžiui, geležiai, nikeliui, kobaltui, būdinga magnetostrikacija. Didele magnetostrikacija pasižymi metalų lydiniai, pavyzdžiui: Fe-Pt; Fe- Al. Ši savybė naudojama garsinio ir ultragarsinio dažnio generatoriuose, defektoskopijoje, mechaniniams svyravimams keisti į elektrinius ir atvirkščiai.

Medžiagotyros referatas. (2016 m. Balandžio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziagotyros-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:16