Medžiagų atsparumas egzamino klausimai


Medžiagų atsparumas gudrus klausimas. Kokios irazos atsiranda.

Medžiagų mokslo konspektas. Ką nagrinėja medžiagų atsparumas koks yra medžiagų atsparumo objektas? Kokiomis savybėmis turi pasižymėti konstrukcinis elementas? Kas yra skaičiuojamoji schema? Kas yra vidinės jėgos , nagrinėjamos medžiagų atsparumo kurse. Ką vadiname įrąža? Kokios įrąžos gali veikti konstrukcinio elemento skerspjūvyje bendru atveju? Kam naudojamas pjūvio metodas. Kas yra įtempis? Kokie gali būti įtempiai , priklausomai nuo jų krypties. Koks yra įtempių matavimo vienetas? Kaip apskaičiuojamas įtempis bendru atveju esant bet kuriam deformavimo tipui? Kas yra deformacija? Ką sako Huko dėsnis? Kokios yra medžiagų stiprumo charakteristikos. Kokios įrąžos atsiranda tempiant ir gniuždant. Kokie įtempiai veikia skersiniame pjūvyje tempiant ir gniuždant? Kokios deformacijos atsiranda tempiant ir gniuždant? Kaip skaičiuojami normaliniai įtempiai skersiniame pjūvyje tempiant ir gniuždant? Ką sako stiprumo sąlyga tempiant? Kokios įrąžos atsiranda lenkiant? Kokie įtempiai veikia skersiniame pjūvyje lenkiant? Kaip skaičiuojami maksimalūs normaliniai įtempiai skersiniame pjūvyje lenkiant? Ką sako stiprumo sąlyga lenkiant? Kokios įrąžos atsiranda sukant? Kokie įtempiai veikia skersiniame pjūvyje sukant? Kaip skaičiuojami maksimalūs tangentiniai įtempiai skersiniame pjūvyje sukant. Ką sako stiprumo sąlyga sukant? Kokios įrąžos atsiranda kerpant? Kokie įtempiai veikia kirpimo pjūvyje kerpant? Kokios deformacijos atsiranda kirpimo pjūvyje kerpant?


Konstrukcinis elementas turi pasižymėti: Stiprumu (savybė nesuirti dėl mechaninių veiksnių); Standumu (savybė priešintis deformavimui); Stabilumu (savybė išlaikyti pradinę pusiausvyros formą)

Skaičiuojamoji schema yra sutartinis realios supaprastintos konstrukcijos ir jos apkrovų pavaizdavimas. Svarbu: KE geometrinė forma, konstrukcinės medžiagos, apkrovos.

Įrąža – tai pjūvyje veikiančių vidinių jėgų projekcija į koordinačių ašį, einančią per skerspjūvio ploto centrą.

Ašinė jėga (N), dvi skersinės jėgos (Qx, Qy), du lenkimo momentai (Mx, My) ir sukimosi momentas (T).

Įtempiai gali būti normaliniai (veikiantys pjūvio normalės kryptimi) ir tangentiniai (veikiantys pačioje pjūvio ploštumoje).

Deformacija – kūno dalelių tarpusavio padėties pokyčių intensyvumo matas. Yra linijinė ir kampinė deformacija.

Huko dėsnis sako, kad apkrovimo metu įtempiai lieka proporcingi deformacijoms: normalinis įtempis – linijinei deformacijai (ϭ=Eε, E-tamprumo modulis), tangentinis – kampinei (τ=Gγ, G-šlyties modulis).

Medžiagų atsparumas egzamino klausimai. (2014 m. Birželio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziagu-atsparumas-egzamino-klausimai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:27