Medžiagų atsparumas


Statiskai neissprendziama sistema. Statiskai neissprendziamos sistemos. Sijos normaliniu itempiu tyrimo grynojo lenkimo bandymu ataskaita. Statiškai neišsprendžiamos sijos. Grynasis lenkimas. Medziagu mechanika spera. Atsparumo momentas. Medziagu atsparumo spera. Strypo atsparumo momento apskaičiavimas. Medziagu mechanika lenkimas.

Medžiagų mokslo Špera. Medžiagų atsparumo apibrėžimas. Indžinierius ir konstrukcijų skaičiavimas. Temperatūros ir savojo svorio įtaka. Pagrindinės prielaidos ir hipotezės naudojamos medžiagų atsparume. Geometrinės lygtys tempime. Deformacijos taškų, strypo matmenų pokytis. Įtempimai. Savojo svorio įtaka vertikaliam strypui. Temperatūros įtaka strypo deformacijoms ir įtempimams. Deformavimo tipai. Ryšys tarp įražų ir įtempimų. Poslinkiai ir deformacijos. Vidinės jėgos, pjūvio metodas, įražos. Įtempimai pasvyruose pjūviuose. Statiškai neišsprendžiamos sistemos. Tempiamų - gniuždomų strypų sistemos. Ašiniai inercijos momentai pasuktų ašių atžvilgiu. Gniuždymo bandymas. Deformacijos. Ploto inercijos momentai. Statiškai neišsprendžiamos tempiamos - gniuždomos konstrukcijos. Paprastų figūrų inercijos momentų išraiškos. Išorinių jėgų darbas, potencinė deformavimo energijakuo skiriasi statiškai išsprendžiama ir statiškai neišsprendžiama konstrukcija. Konstrukcijų patikimumo įvertinimo metodas. Įtempimų koncentracija. Tamprumo modulis. Inercijos spindulys ir skerspjūvio atsparumo momentai. Sąlyginė praporcingumo ir sąlyginė takumo riba. Sukamų strypų skritulinio skerspjūvio velenų standumas ir stiprumas. Diagramų savybės. Grynasis lenkimas. Lenkiamų strypų stiprumas. Neskritulinio skerspjūvio sukamų stryoų skaičiavimas. Normaliniai įtempimai. Sijos deformacijos ir poslinkiai. Sijos įlinkių kreivės diferencialinė lygtis. Sijos potencinė deformavimo energija.


Medžiagų atsparumo apibrėžimas. Medžiagų atsparumas nagrinėja kietą, deformuojamą kūną. Konstrukcinių elementų mechanika nagrinėja konstrukcijų elementus trimis požiūriais, įvertindamas tris konstrukcijų savybes: 1) stiprumas - elemento savybė nesuirti veikiant apkrovoms. 2) standumas - savybė priešintis deformavimui, kuo mažiau deformuotis veikiant apkrovoms. 3) stabilumas - savybė neprarasti pradinės pusiausvyros formos, veikiant apkrovoms.

Medžiagų atsparumas, tai mokslas apie pastatų ir mašinų konstrukcinių elementų stiprumo, standumo ir stabilumo skaičiavimo inžinierius metodus. Medžiagų atsparume naudojama schematizacinė skaičiuojamoji schema. Yra trys schematizacijos kryptys, kad pereitų nuo realios konstrukcijos prie skaičiuojamosios schemos: 1) geometrinė ir atramų schematizacija. Visos konstrukcijos pagal geometrinę formą suskirstomos į: a) strypas - tai elementas, kurio matmenys dviem erdvės kryptimis yra labai maži palyginus su trečiuoju. B) plokštė (kevalas) - tai elementai, kurių matmuo viena (storio) kryptimi labai mažas, palyginus su kitomis dviem kryptimis. Šie elementai apriboti plokštumomis arba kreivais paviršiais. Skaičiuojamojoje schemoje jie žymimi viduriniąją plokštuma. C) masyvas - tai elementas, kurio matmenys visomis trimis kryptimis yra maždaug vienodos eilės dydžiais. Atramų schematizacija. Standus - nepaslankus. Standus - slankus. Šarnyrinė - neslanki. Šarnyrinė - paslanki. 2) konstrukcinių medžiagų schematizacija. Medžiagų atsparume naudojami elementai tariamai pagaminti iš vientisos, vienalytės, įdealiai tamprios ir izotropinės medžiagos.

Medžiagų atsparumas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziagu-atsparumas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 00:10