Medžiagų atsparumo egzamino klausimai - atsakymai


Medžiagų atsparumas. Medziagu atsparumas konspektas. Medziagu atsparumo egzaminas. Izotropinė medžiaga. Medziagu atsparumas egzaminas. Konstrūkcinės medziagos medžiagų mechanikos kurse. Medziagu mechanikos egzamino klausimai. Kokiais vienetais matuojamas medziagos tankis. Turine apkrova. Medziagu mechanikos egzaminas.

Medžiagų mokslo konspektas. 116 medžiagų atsparumo egzamino klausimų - atsakymų. Kaip apibrėžiamas medžiagų atsparumas? Kas vadinama masyvu? Kas yra konstrukcijos skaičiuojamoji schema? Kaip schematizuojamos konstrukcinės medžiagos? Kaip suprantamas medžiagos vientisumas? Kas yra vienalytė (homogeniška) medžiaga? Kas yra izotropinė ir anizotropinė medžiaga? Kas yra plastinė (liekamoji) deformacija? Kaip klasifikuojamos išorinės jėgos? Kas yra tūrinė, paviršinė, linijinė, taškinė apkrova? Kokiais vienetais šios apkrovos matuojamos? Kokia apkrova vadinama statine, kokia dinamine? Kokios vidinės jėgos nagrinėjamos medžiagų atsparumo kurse? Koks yra pjūvio metodo algoritmas? Kas yra įrąža? Kas yra sukimo momentas? Kokia jo ženklo taisyklė? Kas yra įtempimas, pilnasis įtempimas, normalinis įtempimas, tangentinis įtempimas? Kokiais vienetais jie matuojami? Kokios yra normalinių ir tangentinių įtempimų ženklų taisyklės? Kas yra linijinis poslinkis, kampinis poslinkis? Kokiais vienetais jie matuojami? Kas vadinama tempimo diagrama?


Standumą – savybę priešintis deformavimui, Savybę kuo mažiau deformuotis nuo mechaninių veiksnių (apkrovų).

Stabilumą – savybę išlaikyti savo pradinę pusiausvyros formą, o potaigi, medžiagų atsparumas yra disciplina, nagrinėjanti pastatų ir mašinų konstrukcijų elementų stiprumo, standumo ir skonstrukcijų geometrinė forma būna labai įvairi, todėl neįmanoma sukurti paprastą skaičiavimo metodiką, tinkančią bet kokios formos elementui. Tad medžiagų atsparume nagrinėjami schematizuoti elementai (. pav. ).

Elementai, kurių matmenys dviem (skersinėmis) erdvės kryptimis labai maži, palyginus su trečiąja (išilgine) kryptimi (strypai).

Elementai, kurių matmuo viena (storio) kryptimi labai mažas, palyginus su kitomis dviem kryptimis – apriboti plokštumomis (plokštelės) arba kreivais paviršiais (kevalai).

Elementai, kurių matmenys visomis trimis erdvės kryptimiskonstrukcijos skaičiuojamoji schema yra sutartinis supaprastintos realios konstrukcijos konstrukcijos skaičiuojamojoje schemoje naudojamos ir schematizuotos atramos (. pav. ) nežiūrint to, kad medžiaga sudaryta iš smulkių dalelių, tarp kurių yra mikrotarpai, tariame, kad medžiaga pilvienalytės medžiagos savybės visuose kūno taškuose yra vienodos. Skaičiuodami dažniausiai tarsime, kad mūsų nagrinėjami konstrukizotropinė medžiaga – ta medžiaga, kurios savybės vienodos visomis kryptimis. Nors idealaus izotropiškumo nebūna, bet daugelis konstrukcijų medžiagų yra beveik izotropinės. Medžiaga, kurios savybet kokį elementą deformavus ir po to pašalinus deformavimo priežastį, jis nelieka tiek pat deformuotas. Dalis deformacijos visada išnyksta, o kai poveikis nebūna pernelyg stiprus, išnyksta ir visa deformacija, elementas grįžta į pirminį, nedeformuotą būvį. Deformacija, kuri išnyksta pašalinus priežastį, vadinama tampriąja (elastine) arba grįžtamąja. Deformacija, kuri lieka pašalinus priežastį, vadinama plastine arba liekamąja. Nei viena medžiaga nėra idealiai tampri. Tačiau kol poveikiai ne per dideli, tūrinės apkrovos – tai jėgos, veikiančios kiekvieną konstrukcijos elemento tašką. Tokios yra inercijos jėgos, magnetinės jėgos, bet dažniausia tūrinė apkrova – pačios konstrukcijos svoris. Šių jėgų matavimo vienetas – niutonas į kubinį metrą (n/m3). Kadangi savasis svoris dažnai būna svarbus pravartu žinoti jo skaičiavimo kelią: konstrukcinės medžiagos tankį r (kg/m3) padauginę iš gravitacinio pagreičio g (9,81 m/s2), gauname tūrinę svorio apkrovą p (n/m3, nes 1 kg×m/s2 = 1 n).

Medžiagų atsparumo egzamino klausimai - atsakymai. (2010 m. Rugsėjo 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziagu-atsparumo-egzamnino-klausimai-atsakymai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 13:49