Medžiagų fizinės ir cheminės savybės


Medžiagų mokslo konspektas.

Medžiagų fizinės ir cheminės savybės Fizinės savybės. Medžiagų mechaninės savybės. Proporcingumo ribos σpr. Tamprumo riba σe. Takumo riba σy. Smūginio tąsumo bandymas. Lydinių technologinės savybės. Metalai ir jų lydiniai Lydinio markės ES GOST DIN standartas . Rūšys Liejimas. Polinkis susidaryti nemetalinėms priemaišoms. Suvirinamieji metalai ir jų lydiniai. Atsakymai į savikontrolės klausimus.


Mašinų ir prietaisų detalės labai įvairios. Jos skiriasi ne tik dydžiu bei forma, bet ir darbo sąlygomis. Jų apkrova gali būti statinė arba dinaminė, pastovi arba kintama. Gali būti įvairi darbo aplinkos temperatūra, o pati aplinka agresyvi arba neutrali.

Parenkant projektuojamam gaminiui medžiagą, pirmiausia išanalizuojamos jo darbo sąlygos: apkrova, aplinka, taip pat gaminio konstrukciniai elementai. Nuo medžiagos parinkimo labai priklauso pagrindiniai visos mašinos arba prietaiso kokybės rodikliai:

darbingumas – tai tokia mašinos arba jos atskiros dalies būsena, kai ji normaliai gali atlikti savo funkcijas.

patikimumas – tai mašinos ar jos elemento savybė tam tikrą laiką atlikti reikiamos apimties darbus, pavyzdžiui, nesugedus nuvažiuoti nustatytą kilometrų skaičių. Ši savybė priklauso nuo medžiagos konstrukcinio stiprumo ir ypač nuo gebos priešintis trapiam suirimui.

ilgaamžiškumas – tai mašinos arba jos elemento savybė, kuri rodo, kiek laiko ši mašina arba jos elementas lieka darbingi.

Tinkamas medžiagos parinkimas nulemia ne tik atskiros detalės, bet ir viso mechanizmo patikimumą, ilgaamžiškumą, taip pat yra svarbus ekonomiškai. Kuo ilgiau detalė atlieka savo funkciją, tuo mažesnė jai gaminti sunaudotų išlaidų dalis tenka atlikto darbo vienetui. Atsparesnės medžiagos leidžia sumažinti detalių matmenis. Todėl sutaupoma medžiagų, sumažėja detalės gaminimo darbų apimtis, mažiau reikia išgauti ir perdirbti žaliavų, mažiau sunaudojama energijos. Sutaupoma gamtinių išteklių, mažesnė aplinkos tarša.

Elektrinis laidumas – tai metalų savybė praleisti elektros srovę. Dažniausia apibūdinama specifine elektrine varža. Mažiausią elektrinę varžą turi sidabras, varis ir aliuminis, o bismuto, nikelio, chromo elektrinė varža žymiai didesnė. Temperatūrose, artimose absoliutaus nulio temperatūrai, metalų elektrinė varža be galo sumažėja. Tai vadinama superlaidumu. Metalai, turintys didelį elektrinį laidumą, taikomi elektros perdavimo linijoms įrengti, elektros prietaisuose ir grandinėse kaip laidininkai.

Cheminės savybės – cheminė sudėtis, tirpumas, oksidacijos laipsnis, atsparumas korozijai, atsparumas nuodegų susidarymui, reakcijų greitis. Technikoje svarbiausia cheminė savybė – atsparumas korozijai (žr. 1.4 poskyrį)

Beveik visais atvejais, skaičiuojant atsparumą, remiamasi mechaninėmis charakteristikomis, gautomis statiniais tempimo bandymais. Pagrindinės mechaninės savybės yra:

tamprumas – geba atgauti pirmykščius matmenis ir formą, kai pašalinama apkrova;

Bandinio santykinis pailgėjimas jį nutraukus, kai bandinio darbinės dalies ilgis x kartų didesnis už jo skersmenį, %

Bandant kietumą Rokvelio presu į tiriamąją medžiagą įspaudžiamas deimantinis kūgis, kurio viršūnės kampas 120o laipsnių, arba plieninis 1,588 mm skersmens rutuliukas. Kietumas atskaitomas Rokvelio prietaiso skalėje pagal įspaudimo gylį. Kietumas gali būti matuojamas trijose prietaiso skalėse: A, B ir C. Kietumas pagal Rokvelį atitinkamai žymimas HRA, HRB ir HRC. Rokvelio metodu galima nustatyti minkštų, kietų ir plonų detalių kietumą. Matavimas trunka tik keletą sekundžių; metalo paviršiuje lieka labai mažas įspaudas.

Kietumo nustatymo būdas, antgalio forma, matmenys ir įspaudimui taikomos apkrovos dydis, parenkami atsižvelgiant į tiriamojo objekto sandarą, matmenis ir į tai kokių savybių tikimasi. Nedidelio kietumo heterogeniškos (nevienalytės) struktūros, su stambiomis kai kuriomis sudėtinėmis dalimis objektams, pavyzdžiui, pilkojo ketaus arba guoliams įlieti lydinių, reikia naudoti didesnio skerspjūvio rutuliuką, kuris apima didesnį tiriamojo objekto tūrį. Smulkiagrūdės ir homogeniškos (vienalytės) struktūros objektams – smulkesnį inventorių ir mažesnes apkrovas. Kietam plienui, pavyzdžiui, grūdintam plienui reikia naudoti deimanto kūgį ar piramidę, nes grūdinto plieno rutuliukas pats deformuojasi ir matavimo duomenys bus netikslūs. Plonesniems gaminiams tirti tinkamesnis Vikerso metodas, nes padaromos mažesnio gylio įspaudos.

  • Medžiagų mokslas Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Jurate
  • 11 puslapių (3209 žodžiai)
  • Kolegija
  • Medžiagų mokslo konspektai
  • Microsoft Word 722 KB
  • Medžiagų fizinės ir cheminės savybės
    10 - 3 balsai (-ų)
Medžiagų fizinės ir cheminės savybės . (2017 m. Spalio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziagu-fizines-ir-chemines-savybes.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 12 d. 20:10