Medžiagų inžinerijos egzamino špera


Lydinių kristalizacija. Medziagu inzinerija spera. Abrazyvines medziagos medziagotyra. Špera apie ketu. Miltelines, kompozicines medziagos. Medziagotyra lydiniu buvio diagrama. Dvimetaliu lydiniu buvio diadrama. Valcavimo stakles speros. Medziagu inzinerijos referatai. Inzinerijos egzamino paruostuke.

Medžiagų mokslo Špera. Kristalinė metalų sandara. Kristalinės sandaros defektai. Kristalinė lydinių sandara. Lydinių kristalizacija. Metalų ir lydinių savybės. Gelezies – anglies lydyniu buvio diagrama. Lydinių būvio diagramos. Geležies lydinių nuolatinės priemaišos. Austenitas. Plienų klasifikavimo pagrindai. Ketus. Spalvotieji metalai ir lydiniai. Metalo liejiminės savybės. Formavimo žemė, gurgučiai. Modeliai, formadėžės. Rankinis ir mašininis formų sudarymas. Specialūs liejimo būdai. Supratimas apie plastines deformacijos procesa. Ruosiniu ikaitinimo pries karsta apdirbima spaudimu tikslas. Valcavimas. Presavimas. Traukimas. Laisvasis kalimas. Stampavimas. Stampavimas. Apdirbant pjovimu. Drožlės susidarymas. Metalu pjovimo stakles skirstomos. Ruosiniu apdirbimas tekinimo staklemis. Gręžimas. Frezavimas. Ruošinio apdirbimas šlifavimo staklėmis. Ruošinių apdirbimas drožimo staklėmis. Ruošinių paviršių išbaigimo metodai. Elektrofizikiniai ir elektrocheminiai apdirbimo būdai. Miltelinė metalurgija. Kompozicinės medžiagos. Asbestas. Lakai. Klijai. Stiklas.


2.Kristalinės sandaros defektai.Tobulų kristalinių gardelių pasitaiko tik labai mažuose tūriuose. Stingstant metalui arba jį deformuojant taisyklinga sandara iškraipoma ir atsiranda kristalinės sandaros defektai. Atsižvelgiant i defektų matmenis jie yra skirstomi į 4 grupes: taškiniai, linijiniai, paviršiniai, mikrotūriniai. Taškiniai defektai: vakansijos, įsiterpę atomai, priemaišiniai atomai. Vakansijos – būsena, kai gardelės mazge nėra atomo ir dėl to kristalinė gardelė iškraipoma. Vakansijos ir įsiterpusio atomo pora vadinama Frenkelio defektu. Taškiniai defektai daro įtaką tik fizikinėms savybėms. Linijiniai defektai vadinami dislokacijomis. Dėl dislokacijų, esančių metale, metalų stiprumas nuo 100 iki 1000 kartų mažesnis už teorinį stiprumą. Kraštinė dislokacija susidaro tuomet, kai tarp atomų plokštumų yra įsiterpusios dalinės plokštumos kraštas. Esant įtempimui Q dislokacija pasistumia ir metalas lengviau deformuojasi. Paviršiniai defektai. Veikiamos įtempimo lauko dislokacijos išsidėsto sienelėmis vienos kitų atžvilgiu ir susidaro ribos tarp atskirų grūdelių. Mikrotūriniai defektai. Vakansijų sankaupos,mikroporos.

3.Kristalinė lydinių sandara.Lydinių tipai: mechaninis mišinys (gaunamas kai tarp komponentų nevyksta cheminės reakcijos. Netirpsta vienos kitame. Jų kristalinės gardelės yra skirtingos), kietasis tirpalas(susidaro lydinio komponentams tirpstant ir atsirandant bendrai kristalinei gardelei), cheminis junginys (susidaro lydinio komponentam chemiškai reaguojant.Susidaro nauja kristalinė gardelė).Yra dvi pagr kietų tirpalų rušys: pasikeitimo ir įsiterpimo.Kai komponentų atomų didumas skiriasi ne daugiau 8proc,kai jų vienodas valentingumas bei gardelės tipas, tuomet atomai gali būti pakeisti bet kokiu santykiu. Taip susidaro neriboto tirpumo kietieji tirpalai. Kai atomų didumas skiriasi 8-15proc arba skirias jų valentingumas tuomet pakeitimas gali būti tik iki tam tikro komponentų santykio. Taip susidaro riboto tirpumo kietieji tirpalai. Jei atomu didumas skiriasi daugiau nei 15proc tai kietieji tirpalai nesusidaro. Kietieji įsiterpimo tirpalai susideda iš metalų ir nemetalų turinčių mažus atomus. Mažieji atomai įsiterpia į ertmes,esančias tarp atomų.

4.Lydinių kristalizacijaKristalizacija – tai kristalų atsiradimo ir jų augimo procesas pereinant metalui iš skysto būvio į kietą būvį. Iš termodinamikos dėsnių žinome, kad vykstant visiem savaiminiams procesams, mažėja laisvoji energija. Varančioji jėga, kuri priverčia kūnus pereiti iš vieno agregatinio būvio į kitą, yra laisvųjų energijų skirtumas dF. Prie temperatūros Ts laisvųjų energijų skirtumas yra lygus 0. Todėl kristalizacijos pradžiai reikia tam tikro peraušinimo. Vykstant stingimo procesui išsiskiria slaptoji šiluma, kuri kompensuoja nuvedamą šilumą, todėl kristalinių medž. Aušimo kreivėje atsiranda horizontali dalis. Kristalizacijos procesas susideda iš kristalizacijos centrų, užuomazgų atsiradimo ir jų augimo. Netaisyklingos formos kristalai vadinami grūdeliais (vienodai orientuotų kristalinių gardelių kompleksas.Jį sudaro polikristalai.)

5. Metalų ir lydinių savybės.Skirstomi i metalus ir nemetalus. Metalai – cheminiai elementai ir sudėtingi jų lydiniai, pasižymintys metališkom savybėm (elektros šilumos laidumas, plastiškumas, kalumas, lūžio blizgesys). Amorfinėmis vadinamos medžiagos, kuriose tam tikra tvarka išsidėstę tik patys artimiausi atomai (stiklas, gintaras). Išlydytos amorfinės medžiagos aušdamos tam tikroje temperatūroje laipsniškai tirštėja ir kietėja. Amorfinių medžiagų savybės bet kuria kryptimi yra vienodos. Kristalinėmis vadinamos medžiagos, kuriose atomai išsidėsto tam tikra tvarka (sudaro erdvinę kristalinę gardelę), periodiškai pasikartojančia erdvėje dideliais nuotoliais visomis kryptimis. Kristalinės medžiagos stingsta (kristalizuojasi) pastovioje temperatūroje.

8. Geležies lydinių nuolatinės priemaišos.Austenitas - anglies kietasis tirpalas y geležyje. Anglis išsidėsto geležies gardelės tarpmazgiuose ir defektinėse vietose. Maksimalus anglies tirpumas yra 2,14%. Austenitas plastiškas, žemos takumo ribos, vidutinio kietumo (160...180 HB), nemagnetinis. Feritas - anglies kietasis įterpimo tirpalas a geležyje. Yra trys ferito atmainos: aukštatemperatūrinė, nemagnetinė ir magnetinė. Feritas yra beveik gryna geležis, lb plastiškas. Cementitas - geležies karbidas Fe3C, kuriame yra 6,67%C. Cementitas aukštoje temperatūroje lengvai skyla į austenitą ir grafitą. Perlitas – auštančio austenito skilimo produktas.

Medžiagų inžinerijos egzamino špera. (2010 m. Gruodžio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziagu-inzinerijos-egzamino-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:38