Medžiagų inžinerijos konspektas egzaminui KTU


Medžiagų mokslo konspektas. Miltelinė metalurgija. Miltelių gamyba , ruošinių formavimas , ruošinių sukepinimas , gaminių galutinis apdorojimas. Fizikiniai cheminiai miltelių gamybos būdai. Technologinės miltelių savybės. Piltinis tankis. Formuojamumas Gaminat detales MM būdu atliekamos operacijos mišinio paruošimas įkrovos dozavimas ruošinių gavimas. Izostatinis presavimas. Ruošinių sukepinimas. Kompozicine medžiaga. Armuojantys komponentai. Dispersinės medžiagos. Medžiagos su pluoštiniu užpildu. Sluoksniuotosios medžiagos. Armuojančių komponentų forma ir jų pasiskirstymas matricoje. P l a s t i k a. Plastikų trūkumai. Linijinės , šakotos. Paprastuosius ir kompozicinius. Tiesioginis presavimo būdas. Liejamasis presavimas. Plastikinių detalių liejimas slegiant. Plastikinių detalių gamyba ekstruzijos būdu. Natūralūs kaučiukai. Sintetinių kaučiukų. Gumos mišinio paruošimo. Neorganinis stiklas Stiklas. Stiklą sudarančiosios. Stikliniai dirbiniai formuojami šiais būdais. Bendrosios stiklų savybės. Stiklo mechaninėms savybėms pagerinti naudojami šie būdai. Termocheminis apdorojimas. Metalų apdorojimo spaudimo būdu esmė. Valcavimas , traukimas , presavimas , laisvasis kalimas , štampavimas. Rūšinius , lakštinius , vamzdinius ir specialiuosius Rūšiniai. Skersinis sraigtinis. Laisvasis kalimas. Ištęsimas , susodinimas , pramušimas , susukimas , lenkimas , kirtimas , kalviškas suvirinimas. Metalų apdirbimas spaudimo būdu. Karštąjį ir šaltąjį. Karštasis tūrinis. Vienalatakius ir daugialatakius. Karštasis lakštinis štampavimas. Šaltuoju štampavimu. Tūrinį ir lakštinį. Šaltasis tūrinis štampavimas. Svarbiausios operacijos. Šaltasis išspaudimas. Vietinis susodinimas. Šaltasis tūrinis formavimas. Šaltasis vietinis susodinimas. Šaltasis lakštinis štampavimas. Atskyrimo ir formos keitimo. Atkirpimas , iškirtimas , pramušimas. Tempimas , lenkimas , atrietimas , apspaudimas , reljefinis formavimas. Medžiagų suvirinimas. Žemutines , vertikalias , horizontalias ir lubines.


Miltelinė metalurgija – tai įvairių metalų ir jų lydinių, o taip pat konstrukcinių detalių gamyba iš metalo miltelių. Šie milteliai iš pradžių presuojami, o po to sukepinami.

Pagrindinės MM technologijos operacijos: miltelių gamyba, ruošinių formavimas, ruošinių sukepinimas, gaminių galutinis apdorojimas.

Presavimas ir sukepinimas yra pagrindinės MM operacijos.

Milteliai, priklausomai nuo žaliavos rūšies ir savybių, gaminami įvairiais būdais. Jie skirstomi į 2 grupes:

Presuojant šiuo būdu miltelių mišinys 3 supilamas į elastingą konteinerį 2 ir patalpinamas specialioje kameroje 1, skystyje arba dujose. Sudarius kameroje labai didelį slėgį, konteinerį iš visų pusių veikia spaudimo jėga, todėl gautas gaminys mažesniu masteliu atkartoja konteinerio matmenis. Šis būdas patogus tuo, kad galima gauti didelio svorio ir gabaritų ruošinius, nereikalingos brangios presformos.

Suformuotų gaminių stiprumas nedidelis, todėl jų mechaninės ir technologinės savybės gerinamos juos sukepinant. Tuo tikslu ruošiniai įkaitinami iki 0,7-0,9 lydymosi temperatūros esant vienam komponentui arba žemiau pagrindinio komponento lydymosi temperatūros daugiakomponentiniuose lydiniuose. Sukepinimo trukmė nuo kelių minučių iki kelių valandų. Esant aukštesnei sukepinimo temperatūrai ir ilgėjant trukmei, mažėja medžiagos porėtumas, gerėja mechaninės savybės, bet gali išaugti grūdeliai.

Kompozicinę medžiagą sudaro matrica ir armuojantys komponentai.

Pagal armuojančių komponentų formą ir jų pasiskirstymą matricoje kompozitai skirstomi į tris pagrindines grupes:

Medžiagos, kurių pagrindas yra polimerai, vadinamos plastikais. Polimerai, tai stambia-molekuliniai anglies junginiai su vandeniliu, deguonimi, azotu, siliciu ir kt. elementais.

Plastikai yra lengvi, mechaniškai stiprūs ir netrapūs, didelio cheminio patvarumo ir atsparumo korozijai, gerų dielektrinių savybių.

Plastikų trūkumai: nedidelis atsparumas šilumai, polinkis senėti, greitesnis susidėvėjimas eksploatuojant.

Cheminei polimero struktūrai būdinga tam tikra atomų jungimosi tvarka. Polimerai gali būti linijinės (a), šakotos (b) ir erdvinės (c) struktūros

Į presformos 3 matricą supilami milte-liai 2. Uždarius presformą, veikiamas preso spaudimo, puansonas 1 spau-džia presuojamąją medžiagą. Spau-džiant puansonui ir veikiant įkaitintos presformos šilumai, medžiaga suminkštėja ir užpildo formuojančią presformos ertmę. Presforma atida-roma ir stūmikliu 5 iš jos išstumiama suformuota detalė 4.

Taip pat naudojamas ir liejamasis presavimas. Jis skiriasi nuo tiesioginio presavimo tuo, kad presuojamoji termoreakcinė derva supilama ne tiesiog į presformą, o į specialią įkrovos kamerą 2. Įkaitusi nuo presformos šilumos presuojamoji medžiaga pasidaro klampiai taki ir, spaudžiant puansonui 1, per specialų lietį 3 išspaudžiama iš kameros 2 į formos ertmę 4.

Užpildant darbo cilindrą 1 polimeru 2, stūmoklis 3 juda į dešinę ir atidaro įkrovimo angą. Perdirbamoji medžiaga iš įkrovimo bunkerio patenka į darbinį cilindrą. Cilindre plastmasė įkaitinama iki reikiamos temperatūros, stūmoklis persislenka į kairę ir jo slegiama tąsi ir taki medžiaga patenka į presformą 4. Plastmasei sukietėjus gatavas gaminys pašalinamas.

Miltelinė arba granuliuota termoplastinė medžiaga iš bunkerio 1 patenka į darbinį cilindrą 3, kur ją pagriebia sukamas sliekas 2. Perdirbamoji medžiaga kaista nuo kaitintuvo 4 šilumos ir dėl šilumos, kuri atsiranda medžiagos dalelėms trinantis tiek tarpusavyje, tiek ir į cilindro bei slieko paviršių. Sliekas perdirbamąją medžiagą gerai maišo, sutankina ir perstumia. Medžiaga, išspaudžiama pro kalibruotą matricos 6 skylę. Gaminant vamzdžius, medžiaga išspaudžiama pro spraudiklio 5 griovelius. Spraudiklis formuoja vidinį vamzdžio paviršių. Išėjęs iš kalibruotos galvutės, plastiko profilis aušinamas apipučiant oru, arba leidžiant į vandenį.

Gumos specifinės savybės - didelis elastingumas, gera deformacija, atsparumas aktyvių cheminių medžiagų poveikiui, mažas vandens ir dujų pralaidumas, geros dielektrinės ir kitos savybės.

Gumos techninių gaminių technologinis procesas susideda iš atskirų operacijų: gumos mišinio paruošimo, formavimo ir vulkanizavimo.

Iš gumos mišinio gaminiai gaminami spaudžiant žalią gumą: kalandruojant, nenutrūkstamai išspaudžiant, presuojant, liejant, slėgimo būdu.

Kalandravimas - gumos lakštų su gumotu audiniu sujungimas. Kalandruojama daugiavalcėmis mašinomis - kalandrais. Kalandrų valcuose yra vidinio šildymo sistema, kuria reguliuojamas temperatūrinis režimas. Gaminant gumotą audinį, pro kalandro 3 valcų tarpą tuo pačiu metu praleidžiama plastifikuota žaliavinė guma 4 ir audeklas 2. Gumos mišinys tiekiamas į viršutinio ir vidurinio valcų tarpą. Jis apvelia vidurinį valcą ir patenka į tarpą tarp vidurinio ir apatinio valcų, pro kurį slenka ir audinys. Vidurinis valcas sukamas greičiau už apatinį. Judant skirtingu greičiu, gumos mišinys įsitrina į audinį. Gumos sluoksnio storis ant audinio reguliuojamas sudarant atitinkamą tarpą tarp kalandro valcų. Gautas audinys vyniojamas ant būgno 1 ir po to vulkanizuojamas.

Medžiagų inžinerijos konspektas egzaminui KTU. (2015 m. Balandžio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziagu-inzinerijos-konspektas-egzaminui-ktu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:20