Medžiagų inžinerijos konspektas


Medžiagų mokslo konspektas. Kristalinė metalų sandara. Kristalinės sandaros defektai. Kristalinė lydinių sandara. Lydinių kristalizacijaKristalizacija. Metalų ir jų lydinių savybės. Lydinių būvio diagramos. Lydinių fazių pusiausvyros būsenos diagramomis. Gelezies – anglies lydyniu buvio diagram. Geležies lydinių nuolatinės priemaišos. Plienų klasifikavimo pagrindai. Spalvotieji metalai ir lydiniai. Metalo liejiminės savybės. Formavimo žemė , gurgučiai. Modeliai , formadėžės. Rankinis ir mašininis formų sudarymasRankinis. Specialūs liejimo būdai. Kamerines ir metodines. Pagr. Met. Apdirbimo spaudimu metodai. Periodiniai valcuoti gaminiai. Valcavimo budai. Velenai , staklynai , papildomi irenginiai. Yra du presavimo budai. Akute arba filjere. Traukimo lenta arba matrica. Sukietinimui pasalinti. Vamzdziai traukiami. Be itvaro. Su ilgu itvaru. Su nejudamu kamsciu. Traukimo staklynai skirstomi. Laisvasis kalimas. Turinis stampavimas skirstomas. Lakstinis stampavimas. Metalu apdirbimas pjovimo budu. Drozles susidarymas , pjovimo jegos , prieuaga. Irankines medziagos. Tikslumas ir pavirsiaus kokybepjaunant. Ruosiniu apdirbimas tekinimo staklemis. Tekinimo peiliu tipai. Ruošinio apdirbimas šlifavimo staklėmis. Ruošinių apdirbimas drožimo staklėmisDrožimo. Ruošinių paviršių išbaigimo metodaiPaviršių. Detalių gamyba iš plastmasių pagrindinės plastmasių savybės. Kompozicinės medžiagos. Techninių gumos gaminių gavyba gumos sudėtis ir savybės. Dažų sudėtis rišiklis. Stiklo grūdinimas. Stiklo cheminio apdirbimo būdai. Stiklo rūšys. Mediena Savybes.


2.Kristalinės sandaros defektai.Tobulų kristalinių gardelių pasitaiko tik labai mažuose tūriuose. Stingstant metalui arba jį deformuojant taisyklinga sandara iškraipoma ir atsiranda kristalinės sandaros defektai. Atsižvelgiant i defektų matmenis jie yra skirstomi į 4 grupes: taškiniai, linijiniai, paviršiniai, mikrotūriniai. Taškiniai defektai: vakansijos, įsiterpę atomai, priemaišiniai atomai. Vakansijos – būsena, kai gardelės mazge nėra atomo ir dėl to kristalinė gardelė iškraipoma. Vakansijos ir įsiterpusio atomo pora vadinama Frenkelio defektu. Taškiniai defektai daro įtaką tik fizikinėms savybėms. Linijiniai defektai vadinami dislokacijomis. Dėl dislokacijų, esančių metale, metalų stiprumas nuo 100 iki 1000 kartų mažesnis už teorinį stiprumą. Kraštinė dislokacija susidaro tuomet, kai tarp atomų plokštumų yra įsiterpusios dalinės plokštumos kraštas. Esant įtempimui Q dislokacija pasistumia ir metalas lengviau deformuojasi. Paviršiniai defektai. Veikiamos įtempimo lauko dislokacijos išsidėsto sienelėmis vienos kitų atžvilgiu ir susidaro ribos tarp atskirų grūdelių. Mikrotūriniai defektai. Vakansijų sankaupos,mikroporos.

3.Kristalinė lydinių sandara.Lydinių tipai: mechaninis mišinys( gaunamas kai tarp komponentų nevyksta cheminės reakcijos. Netirpsta vienos kitame. Jų kristalinės gardelės yra skirtingos), kietasis tirpalas(susidaro lydinio komponentams tirpstant ir atsirandant bendrai kristalinei gardelei(, cheminis junginys(susidaro lydinio komponentam chemiškai reaguojant.Susidaro nauja kristalinė gardelė).Yra dvi pagr kietų tirpalų rušys: pasikeitimo ir įsiterpimo.Kai komponentų atomų didumas skiriasi ne daugiau 8proc,kai jų vienodas valentingumas bei gardelės tipas, tuomet atomai gali būti pakeisti bet kokiu santykiu. Taip susidaro neriboto tirpumo kietieji tirpalai. Kai atomų didumas skiriasi 8-15proc arba skirias jų valentingumas tuomet pakeitimas gali būti tik iki tam tikro komponentų santykio. Taip susidaro riboto tirpumo kietieji tirpalai. Jei atomu didumas skiriasi daugiau nei 15proc tai kietieji tirpalai nesusidaro. Kietieji įsiterpimo tirpalai susideda iš metalų ir nemetalų turinčių mažus atomus. Mažieji atomai įsiterpia į ertmes,esančias tarp atomų.

4.Lydinių kristalizacijaKristalizacija – tai kristalų atsiradimo ir jų augimo procesas pereinant metalui iš skysto būvio į kietą būvį. Iš termodinamikos dėsnių žinome, kad vykstant visiem savaiminiams procesams, mažėja laisvoji energija. Varančioji jėga, kuri priverčia kūnus pereiti iš vieno agregatinio būvio į kitą, yra laisvųjų energijų skirtumas dF. Prie temperatūros Ts laisvųjų energijų skirtumas yra lygus 0. Todėl kristalizacijos pradžiai reikia tam tikro peraušinimo. Vykstant stingimo procesui išsiskiria slaptoji šiluma, kuri kompensuoja nuvedamą šilumą, todėl kristalinių medž. Aušimo kreivėje atsiranda horizontali dalis. Kristalizacijos procesas susideda iš kristalizacijos centrų, užuomazgų atsiradimo ir jų augimo. Netaisyklingos formos kristalai vadinami grūdeliais (vienodai orientuotų kristalinių gardelių kompleksas.Jį sudaro polikristalai.)

5. Metalų ir jų lydinių savybės.Skirstomi i metalus ir nemetalus. Metalai – cheminiai elementai ir sudėtingi jų lydiniai, pasižymintys metališkom savybėm (elektros šilumos laidumas, plastiškumas, kalumas, lūžio blizgesys). Amorfinėmis vadinamos medžiagos, kuriose tam tikra tvarka išsidėstę tik patys artimiausi atomai (stiklas, gintaras). Išlydytos amorfinės medžiagos aušdamos tam tikroje temperatūroje laipsniškai tirštėja ir kietėja. Amorfinių medžiagų savybės bet kuria kryptimi yra vienodos. Kristalinėmis vadinamos medžiagos, kuriose atomai išsidėsto tam tikra tvarka (sudaro erdvinę kristalinę gardelę), periodiškai pasikartojančia erdvėje dideliais nuotoliais visomis kryptimis. Kristalinės medžiagos stingsta (kristalizuojasi) pastovioje temperatūroje.

Medžiagų inžinerijos konspektas. (2014 m. Spalio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziagu-inzinerijos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:50