Medžiagų inžinerijos suvirinimo konspektai 50+ klausimai su atsakymais


Medžiagų mokslo konspektas. Suvirinimo proceso apibūdinimas. Suvirinimas lydomuoju būdu ir lydomojo suvirinimo būdai. Suvirinimas slėginiu būdu ir slėginio suvirinimo būdai. Suvirinimo nuolatine ir kintamąja srove ypatumai. Reikalavimai srovės šaltiniui. Suvirinimui naudojama elektrodinė ir miltelinė viela. Nelydieji suvirinimo elektrodai. Suvirinimas lydžiaisiais neglaistytais ir glaistytais suvirinimo elektrodai. Suvirinimo fliusų panaudojimas ir skirstymas pagal paskirtį ir gamybos būdą Inertinės ir aktyviosios apsauginės dujos. Suvirinimo proceso ypatumai. Lanko ilgio įtaka siūlės kokybei. Lankinio suvirinimo inertinėse ir apsauginėse dujose ypatumai – MIG / MAG ir TIG tungsten. Dujiniam suvirinimui naudojamos medžiagos. Trumpai apibūdinkite. Kontaktinio suvirinimo procesas. Kontaktinio taškinio suvirinimo procesas. Elektronpluoščio suvirinimo ypatumai. Elektronpluoščio suvirinimo fizikiniai pagrindai. Elektronpluoščio suvirinimo privalumai ir trūkumai. Lazerinio suvirinimo ypatumai. Lazerinio suvirinimo privalumai ir panaudojimo sritys. Metalų ir jų lydinių suvirinamuma. Įvairaus anglingumo , legiruotojo ir skirtingų rūšių legiruotojo plieno suvirinimas. Karštasis ir pusiau karštasis ketaus suvirinimas. Šaltasis ketaus suvirinimas. Vario , žalvario ir bronzos suvirinimas. Aliuminio ir duraliuminio suvirinimo ypatumai. Sunkiai lydžių metalų suvirinimo ypatumai. Skirtingų rūšių metalų suvirinimas.


Suvirinimas yra technologinis procesas, kuriuo gaunama neisardoma detaliu jungtis. Mazai gamybos atlieku, taupiau naudojamos medziagos. Nasus, pigus.

2. Suvirinimas lydomuoju būdu ir lydomojo suvirinimo būdai (57 psl.)

Ruosiniu briaunos apsilydo, susidarois islydytu medziagu vonele. Jai sukietejus gaunama siule.

Lanknis- lydalo vonele susidaro lydantis pagrindiniam metalui ir elektrodui.

Dujinis- gaminio briaunos ir pridetine medziaga islydomi liepsna, degant duju ir deguonies misiniui.

Elektropluostinis-ruosinys kaitinamas kinetine elektronu energija.

Lazerinis-ruosiniu jungimo vieta sugeria lazerio spinduliuote ir susilydo susidarant metalo vonelei.

Elektroslakinis-pagr. Ir pridetinis metalas islydomi siluma, kuri issiskiria praleidziant elektros srove per skysto slako vonia.

3. Suvirinimas slėginiu būdu ir slėginio suvirinimo būdai (57-58 psl.)

Del plastines deformacijos gaunamas glaudus suvirinamuju pavirsiu kontaktas ir lietimosi vietoje vyksta atomu difuzija. Suvirinimo zonos savybes artimos suvirinamosios medziagos savybems.

Kontaktinis- elektros srove ikaitina suspaustu detaliu salycio zona iki plastines busenos kol apsilydo. Isjungus maitinima papildomai suspaudus detales suvirinamos

Ultragarsinis- neisardoma detaliu jungtis gaunama jas veikiant ultragarsinio daznio virpesiais ir kartu spaudziant nedidele jega.

Trintinis- du pavirsiai suvirinami ikaite del trinties ir papildomo spaudimo.

Sprogimu- detales spaudziamos didele jega, kuri susidaro sprogstant sprogstamajam misiniui

Saltasis- suvirinamosios vietos plastiskai deformuojamos ju nekaitinant

4. Elektros išlydis dujose (66 psl., 4.2 pav.)

Galingas ir stabilus elektros islydis jonizuotu duju terpeje tarp elektrodu(DC/AC). Elektros islydis dujose galimas del jose esanciu laisvuju elektronu ir teigiamu bei neigiamu jonu. Norint gauti elektros lanka reikia jonizuoti tarp elektrodu esancia dujine terpe. Laisvieji elektronai is metalo, veikiami elektrinio lauko skrieja nuo katodo link anodo. Susidure su neutraliaisiais duju atomais ismusa is ju elektronus arba su jais susijungia ir taip jonizuoja dujas tarp anodo ir katodo.

5. Suvirinimo nuolatine ir kintamąja srove ypatumai (67 psl.)

Nuolatine srove daugiausia silumos issiskiria anodo srityje(42%)

tiesioginio poliarumo lankas- katodas elektrodas, anodas dalele. Suvirinamos briaunos labiau ikaitinamos.

priesingo poliarumo lankas. Maziau ikaista suvirinamoji dalele, bet greiciau lydosi elektrodas ir daugiau issiskiria silumos. Karsciui atsparioms medziagoms suvirinti.

Kintamaja srove anodo ir katodo zonu temperatura ir silumos kiekis suvienodeja, nes +/- sritys periodiskai keiciasi dazniu, lygiu sroves dazniui. Keiciantis itampai ir srovei keiciasi lanko temperature, jonizacijos laipsnis lanko zonoje, nestabiliai dega lankas. Kad lankas degtu reikalinga didesne itampa. Kai itampa lygi nuliui srove lanke nutruksta ir lankas gesta.

Medžiagų inžinerijos suvirinimo konspektai 50+ klausimai su atsakymais. (2015 m. Kovo 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziagu-inzinerijos-suvirinimo-konspektai-50-klausimai-su-atsakymais.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 02:31