Medžiagų ir energijos apykaita, subalansuotos mitybos poveikis kūno svoriui


Trijų parų maistinių medžiagų ir energijos apskaiciavimas. Subalansuota mityba referatas. Subalansuotos mitybos planas. Subalansuota sveika mityba. Riebalai skyla i gliceroli ir. Energijos apykaita kursine darba. Subalansuota mityba referatas. Sveika mityba medziagu ir energijos apykaita. Mitybos pagrindai. medžiagu irenergijos apykaita. 3 dienu maistiniu medziagu ir energijos apskaiciavimas.

Medicinos kursinis darbas. Įvadas. Uždaviniai. Maisto medžiagos. Riebalai. Angliavandeniai. Baltymai. Netinkama mityba. Kalorijų skaičiavimas. Trijų dienų mitybos planas. Išvados. Naudota literatūra. Uždaviniai. Pagrysti sveikos mitybos svarbą. Suskirstyti maisto medžiagas į pagrindines dalis. Pateikti paprastą reikiamų kalorijų apskaičiavimą. Pateikti trijų dienų mitybos planą.


Žmogaus organizmui reikalingas subalansuotas maistas, pakankamai įvairus. Maistas – bet kokia medžiaga, vartojama organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, tai yra palaikyti gyvybę ir augimą. Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, turi būti vartojami tam tikromis proporcijomis. Šios proporcijos priklauso ir nuo žmogaus gyvenimo būdo: aktyriebalai yra svarbus energijos šaltinis. Jų energetinė vertė yra didžiausia palygimus su kitomis maisto medžiagomis. Su riebalais žmogus gauna polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių organizmas pats negali pasigaminti, taip pat riebaluose tirpstančių vitaminų. Be to, riebalai gerina patiekalų skonines savybes.

Riebalų apykaita. Tai svarbi ir dinamiška maisto medžiaga, dalyvaujanti energetiniuose ir plastiniuose organizmo procesuose. Riebalai organizmui suteikia 50% šilumos. Riebalai(lipidai) – fosfolipidai, cholesterolis, riebiosios rūgštys- įeina į ląstelės membranos struktūrą ir dalyvauja vykstant antinksčių steroidinių hormonų, tulžies rūgščių bei prostaglandinų sintezei. Esant riebalų pertekliui, jie kaupiasi poodyje, taukinėje ir kt. Dėl to organizme pastoviai yra 10-20% riebalų rezervas. Per parą žmogus turi gauti apie 100 g riebalų.

Riebalai yra gyvulinės ir augalinės kilmės. Gyvulinės kilmės riebaluose daugiau būna sočiųjų riebiųjų rūgščių, o augaliniuose - nesočiųjų (linelio, arachio ir kt. ) riebiųjų rūgščių. Trūkstant nesočiųjų riebiųjų rūgščių, intensyvėja cholesterolio gamyba. Jo perteklius kraujyje skatina aterosklerozės vystimąsi.

Kadangi riebalai yra geras energijos šaltinis ir ilgai virškinami, todėl daugiau riebalų turintis maistas esi sotesnis. Organizme riebalai gaminasi ir iš angliavandenių. Riebalai svarbūs vitaminų a,d,e ir k rezorbcijai. Riebalų apykaitą skatina skydliaukės hormonai, taip pat insulinas, gliukagonas, adrenalinas. Riebalai skyla į riebiąsias rūgštis ir glicerolį. Trūkstant riebalų,angliavandeniai yra svarbiausias žmogaus energijos šaltinis. Jie skirstomi į tris grupes: paprastuosius angliavandenius (cukrus), sudėtinius angliavandenius (polisacharidus) ir skaidulines maisto medžiagas.

  • Medicina Kursiniai darbai
  • 2011 m.
  • 15 puslapių (1702 žodžiai)
  • Kolegija
  • Medicinos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 20 KB
  • Medžiagų ir energijos apykaita, subalansuotos mitybos poveikis kūno svoriui
    10 - 3 balsai (-ų)
Medžiagų ir energijos apykaita, subalansuotos mitybos poveikis kūno svoriui. (2011 m. Birželio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziagu-ir-energijos-apykaita-subalansuotos-mitybos-poveikis-kuno-svoriui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 10:02