Medžiagų mokslas. Špera 2.


Plieno zymejimas. Armaturos zymejimas. Konguliacija. Plieno faziniai virsmai. Plienu cementavimas. Termomechaninis apdirbimas. Faziniai virsmai plienuose. Masinu medziagu konstrukcinis stiprumas. Medziagu mokslas 2. Metalo faziniai virsmai.

Medžiagų mokslo Špera. Medžiagų parinkimo kriterijai. Faziniai virsmai plienuose. Perlitinis virsmas. Izoterminis peraušinto austenito skilimas. Austenito skilimas nepertraukiamai aušinant. Martensitas ir liekamasis austenitas. Austenitinis virsmas. Užgrūdinamumas. Kitimai kaitinamame užgrūdintame pliene. Grafitizacija. Atkaitinimas. Normalizavimas. Metalo terminio apdirbimo būdai. Grudinimas. Plienu grudinimo budai. Atleidimas. Ketaus terminis apdirbimas. Guliajevo diagrama. Terminio apdorojimo defektai. Pavirsinis plienu grudinimas. Termocheminis metalų apdirbimas. Plienų cementavimas. Terminis apdorojimas po cementavimo. Plieno karbonitravimas. Plieno azotinimasplienu borinimas. Plienu termomechaninis apdirbimas. Mašinų medžiagų konstrukcinis stiprumas. Plienų žymėjimo sistemosplienu termomechaninis apdirbimas. Kokstrukcinis plienas. Sleginiu indu plienas. Vamzdynu plienas. Masinu gamybos plienas. Armaturinis is anksto itemptas plienas. Begiu plienas. Auskto stiprumo saltai valcuotas plienas. Elektrotechninis plienas. Plieno zymejimas pagal chemine sudeti. Greitapjuviai plienai. Plieno legiravimo paskirtis. Nerudijantys plienai. Chrominiai nerūdijantys plienai. Chromonikeliniai nerudijantys plienai. Varis ir jo lydiniai (klasifikavimas, žymėjimas, savybes). Žalvaris (klasifikavimas, žymėjimas, savybes). Bronza (klasifikavimas, žymėjimas, savybes). Vario-nikelio lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Titanas ir jo lydiniai (klasifikavimas, žymėjimas, savybes). Kompozicinės medžiagos.


Medžiagų parinkimo kriterijai. Projaktuojant konstrukciją konstruktorius turi įvertinti medž. Savybes:1)medž. Fizikines savybes (tankis g/cm3). 2) medž. Mechanines savybes(stiprumą tempiant (rm), plastiškumo ribą (r0,2), tamprumo modulį (e), smugini tasumą (kcv), plastiškumą (a,%)). 3)asortimentus. 4)medžiagos apdirbamumą. 5)suvirinamumą. 6)atpažinimo galimybę. 7)medžiagų atsparuma korozijai. 8)draudimo kainą. Medžiagų mechaninės savybės gali buti kei čiamos budais:1)keičiant medž. Cheminia sudėtį. 2)termiškai apdorojant medž. Šiuo budu (2) galime padidinti tos pačios sudėties plieno mechanines savybes, stiprumą tempiant, smugini tasumą, plastiškumą.

Faziniai virsmai plienuose. Atkaitinto anglinio plieno struktūros pagrindą sudaro plokštelinis perlitas. Perlitas – eutektoidinis ferito ir cementito plokštelių mišinys. Jame yra 0,8 % c. Plokšteliniame perlite yra daug tarfazinių skiriamųjų paviršių tarp ferito ir cementito plokštelių. Šiuose paviršiuose susidaro daugiau laisvosios energijos. Todėl plokš. Šitas procesas vadinamas sferoidacija. Toliau kaitinant plieną cementito dalelės susijungia į didesnias daleles.

šis procesas vadinamas konguliacija. Procesai priklauso nuo anglies kiekio ir kaitinimo greičio. Sferoidacija ir konguliacija vyksta esant temp. Nuo 550-700 0c. Be šių reiškinių plienuose vyksta ir kiti reiškiniai. Cementitai prie 2100c, o feritas prie perlitas virsta austenitu. Austenitinio virsmo metu keičiasi lydinio kristalinė sandara. Iš pradžių atsiranda austenito užuomazgos, kurios pamažu auga. Jos atsiranda tarp faziniuose skiriamuosiuose paviršiuose. Austenitas yra anglies kietasis tirpalas ??Geležyje ir turi kubine centruoto paviršiaus gardelę.

Atskirose austenito dalyse susidaro nevienoda anglies koncentracija. Ją stengiasi išlyginti difuzija. Anglis nuo cementito persislenka link ferito. Jos pagausėjus ties feritu šis pradeda tirpti austenite. Sumažėjus austenite anglies kone. Ties cementitu. Austenite pradeda tirpti cementitas. Austenitas auga į cementito ir ferito puses. Tačiau austenito sandara ir anglingumas artimesni feritui. Todėl austenitu iš pradžių virsta feritinė perlito dalis. Plieno austenitinį virsmą va1)ferito virsmas austenitu pabaiga. 2)cementito virsmas austenitu pabaiga. 3)anglies koncentracijos išsiliginimas austenite pabaiga. Kai likusio perlito kiekis sumažėja, austenitas susidaro vis lėčiaulegiravimo elementai irgi turi poveiki austenito susidarymuiauštantis austenitas pradeda keistis skirtingoje temp. Taške plienas yra vien austenytinės sandaros.

Medžiagų mokslas. Špera 2.. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziagu-mokslas-spera2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 18:04