Medžiagų mokslo 1 kolis


Termiškai atsparūs dielektrikai. Kompaundai medžiagotyra. Termiškai atsparūs dielektriki.

Medžiagų mokslo konspektas. Pagrindinės sąvokos. Agregatinės medžiagų būsenos. Klasifikacija. Elektronikos medžiagų klasifikacija ir funkcijos. Ryšių medžiagose rūšys. Kristalai. Mechaninės savybės. Fizinės – cheminės medžiagų savybės. Higroskopinės savybės. Elektrinis laidumas. Elektrinis medžiagų laidumas. Tūrinis ir paviršinis laidumas. Dielektrikų elektrinis laidumas. Dielektrikų poliarizacija. Dielektriniai nuostoliai. Neutralūs dielektrikai. Nepoliniai, aukšto dažnio dielektrikai. Dujiniai dielektrikai. Dielektrikų elektrinis atsparumas. Poliniai dielektrikai. Pluoštiniai dielektrikai. Sluoksniuoti plastikai. Keramika. Stiklas. Elektroizoliaciniai kompaundai.


Medžiaga – materijos forma, turinti rimties masę, susidedanti iš elementarių dalelių – e, p, n. Žemės sąlygomis medžiaga gali būti keturiose agregatinėse būsenose – dujos, skystis, kieta ir plazma. Šiuolaikinė fizika teigia, kad egzistuoja neutroninė medžiagos būsena. Klasikinė fizika teigė, kad medžiaga ir fizinis laukas yra priešingas materijos formos (diskretinė ir nenutrūkstama), šiuolaikinė kvantinė fizika bet kokį objektą nagrinėja kaip korpuskulą ir bangą.

Savybė – filosofinė kategorija, apibrėžianti kuo vienas objektas skiriasi nuo kito, arba kuo jie panašūs. Savybė egzistuoja tik lyginant su kitomis savybėmis, arba objektais, o viena egzistuoti negali. (pavyzdžiui: daug, mažai, aukštai – reikia lyginti su objektu!).

Parametras – (graik. Parametron) (matuojantis) dydis, aprašantis savybę, proceso, reiškinio sistemos, įrenginio darbo režimą. Parametrai gali būti sutelkti, paskirstyti, įėjimo, išėjimo ir kt.

Charakteristika – kreivė, aprašanti vieno, arba kelių parametrų priklausomybę nuo kito arba kitų parametrų. Charakteristika, kaip ir parametras gali charakterizuoti reiškinį, procesą, sistemą. Charakteristikos, kaip taisyklė vaizduojami grafikais ir turi didelį vaizdumą.

Kieta – pati tvarkingiausia medžiagos forma – atomai išdėstyti tvarkingai. Pritraukimo ir atstūmimo jėgos lygios tarpusavyje. Medžiaga kietoje būsenoje charakterizuojama apibrėžta forma ir tūriu.

Dujos – pati netvarkingiausia medžiagos forma, ryšys tarp molekulių labai silpnas, jos visą laiką esti šiluminiame judėjime. Neturi nei formos, nei tūrio, stengiasi užpildyti visą galimą tūrį.

Skysta – tarpinė būsena tarp kietos ir dujinės formų. Tačiau arčiau kietos, todėl kad skysčių ir kietų kūnų tankis labai artimas, lydant kietus kūnus tūris padidėja labai nežymiai ( iki 10%), šiluminis imlumas praktiškai vienodas. Skysčiuose egzistuoja „artima“ atomų išdėstymo tvarka. Skysčių molekulės yra labai arti viena kitos, todėl jie susispaudžia labai nežymiai. Skysčiai jau neturi savo formos, o priima indo, į kurį supilti, formą. Tačiau turi tūrį.

EA gamyboje naudojamas labai didelis kiekis įvairių medžiagų, kurios skirstomos į elektronikos ir konstrukcines.

Gaminamos pagalbinės detalės, laikančios mechanines apkrovas – korpusai, skalės, valdymo elementai...

Gaminama: laidai, kabeliai, bangolaidžiai, antenos, rezistoriai, kondensatoriai, diodai, tranzistoriai, integriniai lustai. Jos atlieka signalų generaciją, perdavimą, apdorojimą moduliaciją.ir stiprinimą.

Elektronikos medžiagomis vadinamos medžiagos, kurios funkcionuoja aukštadažniuose elektromagnetiniuose laukuose, arba tekant aukšto dažnio srovėms (105 ... 1013Hz). Elektrotechninės medžiagos – kurios dirba prie 50 arba 400 Hz dažnio.

Elektroninės aparatūros (EA) kokybė priklauso nuo teisingo ir pagrįstų medžiagų pasirinkimo. EA medžiagų gamyba ir teisingas pasirinkimas – efektyvus pagrindas EA kokybei gerinti.

Elektronikos pramonė naudoja daug ir įvairių konstrukcinių medžiagų – plieną, aliuminį, plastmases ir kt., bet jos neveikia į EA elektrinius parametrus ir šioje disciplinoje konstrukcinės medžiagos nebus nagrinėjamos.

EM funkcionuoja elektriniame ir magnetiniame lauke, ir pagal reakciją į šį poveikį skirstome:

Savitoji varža apima 25 eiles nuo 10-8 (m (Cu, Ag) iki 1017 (m (teflonui, polietilenui).

Pagal kietų kūnų zoninę teoriją medžiagos pagal draustinės juostos plotį skirstomos:

Šį ryšį sąlygoja suporinti elektronai, kurie tampa bendri dviem atomams. Pvz. H2

Medžiagos su kovalentiniu ryšiu nepasižymi aukštu mechaniniu atsparumu ir aukšta darbo temperatūra

Monokristaliniai kūnai pasižymi savybių anizotropija, o polikristaliniai, kaip taisyklė yra izotropiniai. (Specialiai apdorojus galima sudaryti tekstūrą). Jeigu kristaliniuose kūnuose galima surasti ir artimą ir tolimą tvarką, tai amorfiniuose kūnuose egzistuoja tik tam tikra artima tvarka. Atomai išsidėsto chaotiškai.

Medžiagų mokslo 1 kolis. (2013 m. Gruodžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziagu-mokslo-1-kolis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:25