Medžiai lietuvių tautosakoje


Lietuvių referatas. Įvadas. Sielos lokalizacija medyje. Maironis “Miškas ūžia” eileraščio analizė. Medžiai. Išvados. Naudota literatūra.


Lietuvių pasakojamojoje tautosakoje atsispindi tikėjimas, kad mirusiųjų sielos po mirties gali apsigyventi medžiuose. Pomirtinio žmogaus virtimo medžiu vaizdinys yra labai archaiškas. Buvo tikima, kad vyrų sielos pereina į ąžuolus, beržus uosius, moterų – į egles, liepas. Medžiais virsta paprastai nekalti žmonės arba tie, kurie pereina į medžius prakeikti. Dar iki XXa. fiksuoti tikėjimai, kad mirusio žmogaus siela pereina į medį, augantį ant jo kapo. Teigiama, jog Lietuvoje liepa laidotuvių apeigose kultine prasmę įgavo tais laikais, kai mirusiuosius laidojo skobtiniuose karstuose. Moterims jie buvo daromi iš liepos medžio, į liepas po mirties pereina mirusių moterų sielos.

Vyšnia, kuri meilės lyrikoje minima taip pat dažnai, kaip obelis, - pavasario, moteriškumo ir jaunystės simbolis. Manoma, kad prie namų pasodinta vyšnia neša laimę, o laimingiausi įsimylėjėliai tie, kurie pirmąkart susitiko po vyšnios medžiu. Jos vaisiai siejami su pasiaukojimu, nes raudonas jų minkštimas primena kraują. Krikščionybėje vyšnios – rojaus vaisiai. ,,Tu ateik į vyšnių sodą!” – šūkteli B.Sruoga mylimajai, ir tuo tarsi viskas išsakyta. Tačiau dažniausiai poetams vyšnios asocijuojasi su išsiskyrimu ir nelaiminga meile. Raudonos vyšnios primena nesuvaldomą laiko bėgimą ir ,,išsiblaivymą” po aistros (J.Aistis); baltas jų žydėjimas dieną persipina su nuvytimu naktį, - kaip jaunystė su senatve, kaip meilė su išsiskyrimu (B.Brazdžionis); nuogos vyšnių šakos kalba apie išblėsusį jausmą, kuris gal net nebuvo tikras (A.Mikuta); susitikti vėl žadama kažkada-niekada, - kai trečią kartą vyšnios žydės (V.Mozuriūnas)... Vienintelė vyšnią mininti moteris poetė B.Baltrušaitytė taip pat ją įvardija kaip nebylios ir aklos meilės simbolį... kuri meilės lyrikoje minima taip pat dažnai, kaip obelis, - pavasario, moteriškumo ir jaunystės simbolis. Manoma, kad prie namų pasodinta vyšnia neša laimę, o laimingiausi įsimylėjėliai tie, kurie pirmąkart susitiko po vyšnios medžiu. Jos vaisiai siejami su pasiaukojimu, nes raudonas jų minkštimas primena kraują. Krikščionybėje vyšnios – rojaus vaisiai.

Beržas. Liaudies kūrybos lobyne yra tokia minklė: „Vienas medis keturis darbus nudirba: pirmasis darbas – pasaulį apšviesti; antrasis darbas – verksmus raminti; trečiasis darbas – ligonius gydyti; ketvirtasis darbas – švarą palaikyti“.

  • Lietuvių kalba Referatai
  • 2015 m.
  • 14 puslapių (1922 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Lietuvių referatai
  • Microsoft Word 210 KB
  • Medžiai lietuvių tautosakoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Medžiai lietuvių tautosakoje. (2015 m. Gegužės 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziai-lietuviu-tautosakoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 02:26