Medžiai literatūroje


Medis lietuviu literaturoje. Azuolas lietuviu tautosakoje. Azuolo reiksme lietuviu mitologijoje. Klevo reiksme literaturoje. Medziu reiksme lietuviu tautosakoje. Azuolo reiksme tautosakoje. Medziai lietuviu literaturoje. Medzio reiksme lietuviu literaturoje. Azuolas medis rasinys. Henrikas nagys azuolai.

Lietuvių referatas. Ąžuolas lietuvių tautosakoje;. Ąžuolo simbolika literatūroje;. Klevo simbolika literatūroje;. Ąžuolas Vydūno, Prano Vaičaičio kūryboje;. Klevas Vinco Mykolaičio – Putino, Salomėjos Nėries, Antano Miškinio kūryboje;. Klevas Henriko Radausko eilėraščiuose;. Klevas epikoje R. Granausko „Gyvenimas po klevu“ ir S. Šaltenio „Amžinai žaliuojantis klevas“; Ąžuolas ir klevas Janinos Degutytės kūryboje;. Ąžuolas Henriko Nagio eilėraščiuose;. Ąžuolas Bernardo Brazdžionio kūryboje;. Išvados (medžio svarba kultūroje; ąžuolo ir klevo reikšmė literatūroje);.


Lietuviai nuo seniausių laikų vertino medžius, ypač ąžuolus. Baltų tautosakoje ir mitologijoje tai bene pats svarbiausias medis. „Ąžuolus senovės lietuviai laikė Dievo namais, Perkūnui skirtais medžiais. Šventvietės, aukurai būdavo ąžuolynuose ar šalia pavienių didingų ąžuolų“.

Labiausiai gerbiami būdavo ypač aukšti, vešlūs, gumbuotomis šakomis medžiai. Melsdamasis po tokiu ąžuolu, žmogus galėjo tikėtis lengviau susisiekti su dievais, manyta, kad čia sukalbėta malda būdavo veiksmingesnė.

Medžiai literatūroje. (2013 m. Birželio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziai-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:55