Medžių, krūmų ir jų dalių pavadinimai šiaurės žemaičių tarmėje


Krumu pavadinimai. Siltuju krastu medziu pavadinimai.

Etnologijos referatas. Įvadas. Augalų semantinio lauko samprata ir klasifikacija. Medžiai ir jų dalys. Gluosnis ir jo žemaitiški pavadinimai. Beržas ir jo žemaitiški pavadinimai. Kriaušė ir jos žemaitiški pavadinimai. Alyva ir jos žemaitiški pavadinimai. Drebulė ir jos žemaitiški pavadinimai. Eglė ir jos žemaitiški pavadinimai. Alksnis ir jo žemaitiški pavadinimai. Klevas ir jo žemaitiški pavadinimai. Kukmedis ir jo žemaitiški pavadinimai. Slyva ir jos žemaitiški pavadinimai. Guoba ir jos žemaitiški pavadinimai. Maumedis ir jo žemaitiški pavadinimai. Ožekšnis ir jo žemaitiški pavadinimai. Sedula ir jos žemaitiški pavadinimai. Tuopa ir jos žemaitiški pavadinimai. Ąžuolas ir jo žemaitiški pavadinimai. Beveidis ir jo žemaitiški pavadinimai. Šiltųjų kraštų medžiai ir jų žemaitiški pavadinimai. Medžių išvaizdą apibūdinantys pavadinimai. Medžių dalys ir jų žemaitiški pavadinimai. Kelmas ir jo žemaitiški pavadinimai. Šaka ir jos žemaitiški pavadinimai. Viršūnė ir jos žemaitiški pavadinimai. Krūmai ir jų dalys. Agrastas ir jo žemaitiški pavadinimai. Avietė ir jos žemaitiški pavadinimai. Gudobelė ir jos žemaitiški pavadinimai. Serbentas ir jo žemaitiški pavadinimai. Erškėtrožė ir jos žemaitiški pavadinimai. Kadagys ir jo žemaitiški pavadinimai. Gebenė ir jos žemaitiški pavadinimai. Gervuogė ir jos žemaitiški pavadinimai. Jazminas ir jo žemaitiški pavadinimai. Sausmedis ir jo žemaitiški pavadinimai. Išvados. Literatūra. 34sutrumpinimai.


Darbo aktualumas, naujumas, temos tyrimo būklė. Ši tema, skirta tarminės leksikos tyrinėjimams, yra aktuali dėl to, jog mažai tyrinėta. Ryškiausi šiaurės žemaičių tarmės tyrinėtojai ― J. Aleksandravičius (1949; 1963; 1968), A. Girdenis (1962; 1966; 1996a; 1967; 1967a; 1968; 1971; 1974; 1977; 1978; 1979; 1980; 1981; 1982; 1983; 1987; 1989; 1996; 1997; 1998; 1998a), J. Pabrėža (1981; 1984; 1984a; 1986), I. Remenytė (1982; 1989; 1990; 1992), V. Grinaveckis (1994). Taip pat šiaurės žemaičių tarmę tyrinėjo B. Jasiūnaitė, T. Jukšaitė–Gužauskienė G. Kačiuškienė, R. Kubiliūtė-Kliukienė, I. Mažiulienė, L. Murinienė, B. Rokaitė–Vanagienė, A. Salys ir kiti, tačiau jų darbai skirti fonologijos, morfologijos ar kitiems klausimams, o ne leksikai. Iš tarminės leksikos tyrinėjimų, žemaičių bene ryškiausias B. Jasiūnaitės (1995) darbas. Žemaičių tarmės augalų semantinės grupės (ASG) leksika visai netirta. Aukštaičių panavėžiškių augalų pavadinimai tirti A. Gritėnienės (2006).

Darbo tikslas ― ištirti medžių ir jų dalių bei krūmų pavadinimų, prasidedančių raidėmis A-K, sisteminius santykius ir leksemų paplitimą. Tokie tikslai lemia darbo uždavinius:

Nustatyti SG apimtį, t. y. išrinkti iš Lietuvių kalbos žodyno (LKŽ) I–VI tomų (žr. priedą nr.1), Sinonimų žodyno (SŽ) ir Sisteminio žodyno (Sist. Ž) medžių ir jų dalių bei krūmų pavadinimus reiškiančias sememas.

Suklasifikuoti medžių ir jų dalių bei krūmų semantinę grupę (MKSG) į mažesnes semantines paradigmas.

Nustatyti leksemų paplitimą Šiaurės Žemaitijoje. Žemaitiškais laikomi tie žodžiai, kurių: a) vartosena paliudyta pavyzdžiais iš Šiaurės Žemaitijos LKŽ; b) jie darbo autoriams žinomi iš gimtosios tarmės. Taip pat, nustatyti Šiaurės Žemaitijoje vartojamo dialektizmo detalesnį paplitimą, t.y. dialektizmo varojimas Šiaurės Žemaitijoje, Pietų Žemaitijoje, Vakarų Žemaitijoje bei kitur Lietuvoje.

Darbo medžiaga, šaltiniai ir tyrimo metodika. Medžiagos rinkimas iš LKŽ pareikalavo nemaža pastangų, nes atrinkti leksemas iš tokio didelio šaltinio kaip LKŽ pagal 2 kriterijus ― pagal semantinį, ir pagal žodžio paplitimą ― yra tikrai sudėtinga. Iš LKŽ I–XX tomų (kompiuterinio varianto), su Klaipėdos universiteto doc. dr. Jūratės Lubienės ir lekt. Dalios Jakulytės sudaryta programa, buvo išrinkti visi daiktavardžiai (mot. ir vyr. giminės, kurie iliustruojami pavyzdžiais iš Šiaurės Žemaitijos. Iš šių visų daiktavardžių sąrašo darbo buvo atrinktos tik medžius, krūmus arba jų dalis reiškiančios sememos. Kadangi tokių daiktavardžių buvo labai daug, tolimesniam tyrinėjimui, kad analizė būtų išsamesnė ir tikslesnė, buvo pasirinktos sememos abėcėlės tvarka, kurios prasideda raidėmis A-K. Tokių sememų užfiksuota 109.

Pagrindinės sąvokos, terminai. Tiriant MKSG pavadinimus tarp atskirų paradigmos narių išryškėjo tam tikri sisteminiai santykiai. Tokia sisteminių santykių analizė leidžia nustatyti vidinę semantinės paradigmos stuktūrą. Ryškiausi iš jų:

Iš visų augalų pavadinimų atrinktos tik medžius ir jų dalis bei krūmus pavadinančios leksemos. Visų pirma, trumpai galima pakalbėti apie ASG egzistuojančią opoziciją tarp sememų, apibendrintai pavadinančių bet kokį augalą ir sememų, nusakančių tam tikrą augalo rūšį. Abstrakčiausią reikšmę turinti semema áugalas žemaičių tarmėse vartojama, tačiau LKŽ ši semema iliustruojama tik pavyzdžiu iš Simono Daukanto raštų. LKŽ duomenimis ši semema plačiau Žemaitijoje nevartojama. Taip pat ši semema neužfiksuota ir Lietuvių kalbos atlase, leksikos tome (LKA1 1977). Tačiau gyvojoje kalboje (GK) ši semema vartojama gana plačiai. Taigi šaltiniai, įrodantys, kad ši semema vartojama ne tik bendrinėje kalboje (BK), bet ir žemaičių tarmėse, yra du ― Simono Daukanto raštai ir GK.

SŽ nurodo šitokią leksemos áugalas sinomimų eilę: augmuõ, áugymė, sodins, želdins (SŽ 1980, 44.) [leksemos sodins ir želdins šiame darbe nebus plačiau aptartos, dėl apsiribojimo tirti leksemas, prasidedančias raidėmis A–K]. SŽ nenurodo leksemos áugalas sinonimo aũglius „javai, augalai” (Pvz.: Tas lytus aũgliui dideliai gerai; Nubengus karę, kiekvienas, pargrįžęs namo, auglius sėjo, o kunigaikštis arba karvedys tapo vėl ūkininku). Iš pavyzdžių, pateiktų LKŽ, sunku nuspręsti, ar ši leksema reiškia visus augalus, ar tik konkrečiai javus (SŽ leksema aũglius neužfiksuota ir javų sinonimų eilėje), todėl darbe ji priskiriama prie abstrakčią reikšmę turinčios ASG (GK leksema aũglius dažniau vartojama visiems augalams pavadinti, o ne konkrečiai javams). Ji užfiksuota tokiose Šiaurės Žemaitijos vietovėse: Šatės, Skuodo r.: Pikeliai, Mažeikių r. ir Simono Daukanto raštai. Taigi, remiantis LKŽ pateiktais duomenimis, galima teigti, kad šis žodis paplitęs tik Šiaurės Žemaitijoje.

  • Etnologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 39 puslapiai (9633 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Etnologijos referatai
  • Microsoft Word 75 KB
  • Medžių, krūmų ir jų dalių pavadinimai šiaurės žemaičių tarmėje
    10 - 6 balsai (-ų)
Medžių, krūmų ir jų dalių pavadinimai šiaurės žemaičių tarmėje. (2015 m. Gegužės 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/medziu-krumu-ir-ju-daliu-pavadinimai-siaures-zemaiciu-tarmeje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:16