Mėgėjiškas FIDO tinklas kaip mikrovisuomenės modelis


Sociologijos referatas. Mėgėjiškas fido tinklas kaip mikrovisuomenės modelis. Trumpas įvadas į fido tinklą. Fido tinklo valdymas. Fidonet tinklas - mikrovisuomenė. Gyvename nuostabiais laikais - į visas gyvenimo sritis veržiasi naujos technologijos, daugiau ar mažiau keičiančios kiekvieno iš mūsų aplinką, pomėgius, įpročius. Technologinė pažanga įsiskverbia visur, tačiau bene labiausiai tai jaučiama komunikacijų sferoje. Per kelis paskutinius amžius ryšius ir komunikacijas krėtė viena revoliucija po kitos. Nuo pirmųjų rankiniu būdu spausdintų laikraščių ir raitų kurjerių vos per kelis šimtus metų ateita į telegrafo, telefono, radijo, spalvotos televizijos, palydovinio ryšio ir galiausiai pasaulinių kompiuterinių tinklų erą. Turint galvoje, kokį didelį poveikį technologinė pažanga darė ir daro visoms žmogaus gyvenimo sritims, nenuostabu, kad pokyčiai komunikacijų sferoje tapo pagrindu naujiems bendravimo būdams. Kadaise laiškas į kitą šalį ar žemyną keliaudavo savaites, mėnesius ar net metus. Šiandien elektroninio pašto pagalba susisiekti su kitu pasaulio kraštu galima per keliasdešimt sekundžių. Taip smarkiai išaugęs informacijos perdavimo greitis leidžia pačios informacijos perduoti žymiai daugiau ir naudoti komunikacijas tokiais tikslais, apie kuriuos mūsų protėviai net nesvajojo. Kam gi naudojamas fido? Atsakymas labai paprastas: tai tinklas, skirtas bendravimui. Bet kuris fido tinklo dalyvis gali naudotis dviem bendravimo būdais - tinklo paštu (netmail) ir echopaštu (echomail). Kuo gi jie skiriasi?


Kompiuterių tinklas - tai du ar daugiau kompiuterių, vienaip ar kitaip sujungti tarpusavyje ir galintys keistis informacija. Tinklai skirstomi į vietinius ir globaliuosius tinklus, atitinkamai žymimus LAN (Local Area Network) ir WAN (Wide Area Network). Globaliuosius tinklus dažnai sudaro tūkstančiai ir dešimtys tūkstančių kompiuterių. Pastaruoju metu Lietuvoje ypač populiariu tapo pats didžiausias pasaulyje tarptautinis Internet tinklas. Tačiau jis yra toks gigantiškas ir amorfiškas, kad sunku jį nagrinėti kaip visumą, juolab kad mūsų šalyje visiems prieinamu jis tapo vos prieš pusmetį ar metus. Todėl šiame darbe norėčiau aptarti kitą pasaulinį kompiuterių tinklą - FidoNet, kuris yra žymiai maženis ir dėl to galbūt lengviau suvokiamas, o taip pat gerokai seniau atėjo į Lietuvą.

Fido tinklas - tai mėgėjiška elektroninio pašto sistema. Visi FidoNet operatoriai ir dalyviai dirba savanoriškai ir nemokamai. Fido tinklas buvo sukurtas Jungtinėse Valstijose 1984 metais. Priešingai nei Internet, kuris atsirado karinio tinklo pagrindu ir visą savo egzistavimo laiką gavo didžiules JAV vyriausybės bei kitų instancijų ir organizacijų subsidijas, FidoNet nuo pat pradžių buvo nepriklausomas mėgėjiškas tinklas, nefinansuojamas jokių išorinių jėgų, bet išlaikomas entuziastų lėšomis. FidoNet augimas nėra toks įspūdingas kaip Internet; nežiūrint to, Fido plečiasi gana dideliu tempu: 1984 metais jį sudarė vos keletas kompiuterių, 1989 metais tinklo narių skaičius jau siekė 5 000, o šiandien apytiksliais paskaičiavimais FidoNet priklauso apie 60 000 žmonių iš viso pasaulio.

Pasaulinį Fido tinklą sudaro 6 didelės zonos, kurių dauguma atitinka žemynus: pavyzdžiui, pirmai zonai priklauso Amerika, antrai - Europa ir t.t. Kiekviena zona geografiniu pagrindu skirstoma į smulkesnius struktūrinius vienetus - regionus (Lietuva kartu su Kaliningradu priklauso 47 regionui, žymimam R47), kiekvieną regioną savo ruožtu sudaro vietiniai tinklai (nets), (Vilnius ir aplinkiniai rajonai sudaro pirmąjį 47 regiono tinklą), pagaliau kiekvienas tinklas susideda iš kelių dešimčių ar šimtų kompiuterių, kurie priima ir perduoda elektroninį paštą ir yra vadinami mazgais (nodes). Dauguma mazgų yra pasiruošę priimti ir perduoti paštą visą parą, kitaip tariant, dirba non-stop. Daugelis mazgų paprastai dar aptarnauja nemažą skaičių (net iki kelių šimtų) FidoNet vartotojų, vadinamų taškais (points). Taškai nuo mazgų skiriasi tuo, kad jų kompiuteriai nėra pašvesti Fido visą parą, bet siunčia ir gauna paštą per savo mazgus (“bosus”) tada, kai jiems patogu.

FidoNet adresų sistema yra labai paprasta ir visiškai atspindi FidoNet struktūrą: pavyzdžiui, jei mano adresas yra 2:471/23.65, tai reiškia, kad esu 2 zonos 47 regiono 1 tinklo 23 mazgo 65 taškas. Naudojant tokią adresaciją didele dalimi išvengiama bet kokios painiavos.

Fido tinklas yra atviras - prie jo gali prisijungti bet kas, turintis telefoną, paprasčiausią kompiuterį ir modemą. Visas FidoNet paštas perduodamas įprastinėmis telefono linijomis, ir už visus ryšio seansus (tiek vietinius, tiek ir tarpmiestinius) telefono tinklams apmoka patys Fido nariai.

Netmail - tai asmeniniai laiškai, siunčiami vieno tinklo dalyvio kitam, ir matomi tik jų dviejų. Teoriškai tranzitiniai mazgai turi teisę skaityti ir tikrinti netmail laiškus, kad užkirsti kelią Fido naudojimo taisyklių pažeidimams, tačiau praktikoje šia teise retai pasinaudojama jau vien dėl to, kad tranzitinio pašto srautai pastaraisiais metais labai išaugo. Taigi, jei aš (2:471/23.65) noriu parašyti asmeninį laišką savo draugui Rusijoje (tarkim, 2:5020/88.66), naudojuosi netmail ir per porą dienų laiškas pasiekia būtent tą adresą, kuriam yra skirtas. Priešingai nei Internet, kur geografija laiško pristatymo laikui beveik neturi įtakos, Fido tinkle atstumas vaidina svarbų vaidmenį - juk visi laiškai keliauja ne tiesiai per palydovus, bet paprastomis telefono linijomis, iš vieno mazgo į kitą, iš kito - į trečią, kol pasiekia adresatą.

  • Sociologija Referatai
  • 2010 m.
  • 13 puslapių (3644 žodžiai)
  • Universitetas
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 17 KB
  • Mėgėjiškas FIDO tinklas kaip mikrovisuomenės modelis
    9 - 3 balsai (-ų)
Mėgėjiškas FIDO tinklas kaip mikrovisuomenės modelis. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/megejiskas-fido-tinklas-kaip-mikrovisuomenes-modelis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 19:31