Meilė tėvynei Lietuvių literatūroje


Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.

Meilė tėvynei lietuvių literatūroje Maironis „ Mano gimtinė “, „ Vilnius prieš aušrą “, Just. Marcinkevičius „ Mažvydas “,. Martinaitis „ Kukutis nori pamatyti tėvynę “. Nėris „ Prie didelio kelio “.


Meilė tėvynei - tai jausmas, kurio su niekuo nesupainiosi. Tai didžiulis prisirišimas prie aplinkos, kuri tave supa, pagarba savo istorijai ir jos kūrėjams, tai noras ir siekis padaryti ką nors jos labui - tos vienintelės ir nepakeičiamos tėvynės labui. Kiekvienas save gerbiantis pilietis turėtų bet kokiais būdais išreikšti savo meilę tėvynei, kaip Maironis savo eilėraščiais ją išreiškė keldamas į kovą tautiečius. Taip pat meilė tėvynei gali žmogų išgelbėti iš kėbliausių gyvenimo situacijų, padėti apsispresti ar tiesiog palaikyti tais momentais, kada palaikymo reikia labiausiai. Apie tai kalba Justinas Marcinkevičius savo poetinėje dramoje „Mažvydas“ bei Marcelijus Martinaitis eilėraštyje „ Kukutis nori pamatyti tėvynę“. Apie tai, kad tėvynės netektis yra vienas sunkiausiai išgyvenamų laikotarpių, savo eilėraščių rinkinyje „Prie didelio kelio“ rašė poetė Salomėja Nėris. Tėvynės netektis šią poetę paskatino išreikšti savo meilę gimtajam kraštui ant lapo, sukuriant nuostabius eilėraščius, dedikuotus Lietuvai. Taigi kokia iš tikrųjų yra ta meilė tėvynei lietuvių literatūroje?

Glaudus ryšys su tėvyne gali įprasminti žmogaus gyvenimą. Žmogus, kuris ne tik dirba, bet ir kitus skatina prisidėti prie tėvynės saugojimo, geresnės ateities kūrimo bei meilės savo gimtajam kraštui puoselėjimo gali vadintis tautos vedliu. Į tokį žmogų norisi žiūrėti su pagarba, jo tautiškumas ir patriotiškumas yra užkrečiantis.

Meilė tėvynei Lietuvių literatūroje. (2016 m. Balandžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/meile-tevynei-lietuviu-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 22:11