Meilės ir moters motyvai Vytauto Mačernio kūryboje


Lietuvių skaidrės. Meilės ir moters motyvai Vytauto Mačernio kūryboje. Pristatymą ruošė Edvinas Gervelis ir Gabrielė Vilčinskaitė. Mačernio kūryboje dažnai vaizduojamas žmogus. Pavasario sonetas. Praeinančiam pasaulyje praeisiu. Sonete lyrinis subjektas kelia sau egzistencijos klausimus. Šilta pavakarė žavi šviesiais plaukais mergytė. Vaizduojamas laikas- pavakarė. Rudens sonetas. Aš esu karalius. Man palinksminti mergaitės Nuogos rūmuose baletą šoka. Šis sonetas išsiskiria tuo, kad toli gražu visai neprimena sakralaus. Žiemos sonetas. Tavo kūną aš regiu prie jūros Vasaros vidurdienio metu Gracija ir lieknumu užbūręs. Lyrinis subjektas regi. Moteris gyvenimą ir. Moteris- nulemia gyvenimą. Žiemos sonetas ,,Asketas”. Šokėja mano, tu esi Svajojančių dievų šypsnys. Sonetas turi pavadinimą, kuris priešinasi su visu soneto turiniu. Eilėraščių ciklas ,,Šokėja ir Asketas”. I dalis. Galva išvargusio asketo Ant kelių jį pamilusios šokėjos. Moteris vaizduojama kaip.


V.Mačernio kūryboje dažnai vaizduojamas žmogus, klajojantis po pasaulį, bandantis suprasti gyvenimo prasmę ir įminti visatos mįsles. Taip pat klajojama ieškant mylimosios. Meilės tematika ryškiausia “Metų” sonetuose. Juose stengiamasi aprėpt kuo platesnę žmogaus būties problematiką, įvairovę, kontrastus nuo “aukštųjų akimirkų”, kai moteriai leista padėti rasti kelius į Dievą (ciklas “Šokėja ir asketas”), ir vaizduojamos situacijos nuo draugystės iki nuopuolio ar nuodėmingos meilės.Meilės tema žemininkų kūryboje yra susijusi su kelionės, pažinimo, Dievo ieškojimo motyvais, iš jų kylanti ir dažnai juos papildanti.

Sonete lyrinis subjektas kelia sau egzistencijos klausimus, kodėl verta gyveti. Vienas iš atsakymų yra moteris ir meilė jai. Moteris siejama su nežemiškumu ir tuo, kas nukelia į aukštesnes erdves (,,Mylėdamas skurdžiosios žemės vaisių /Ir moteris, ir saulę, ir sapnus."). Lyrinis subjektas atsisveikina su šiuo pasauliu, sieja save su svečiu, taip pabrėždamas savo žemiškąjį laikinumą (,,Kaip svečias, pakviestas į šventę šviesią"). Paskutinį kartą nori pajusti pasaulio malonumus: ragauja vyną, uodžia gėles, liečia mylimosios veidą, taip pabrėždamas meilės gyvenimui svarbą. Paskutiniame posme lyrinis subjektas visus šiuos pasaulio malonumus pavadina svečiais, taip pabrėždamas jų laikinumą, gyvenimo trapumą bei palieka ,,šventę" išeidamas į naktį, į svetimą nežinomybės, mirties erdvę.

Vaizduojamas laikas- pavakarė, tai romantiškas laikas, vis dar šviesus ir lyrinis subjektas išvysta šviesiaplaukę mergytę, galima suprasti, jog tai jauna panelė, kuri vadinama mažybiškai, norint pabrėžti jos silpnumą, trapumą.

  • Lietuvių kalba Skaidrės
  • 2015 m.
  • 16 puslapių (1533 žodžiai)
  • Lietuvių skaidrės
  • MS PowerPoint 1170 KB
  • Meilės ir moters motyvai Vytauto Mačernio kūryboje
    10 - 5 balsai (-ų)
Meilės ir moters motyvai Vytauto Mačernio kūryboje. (2015 m. Balandžio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/meiles-ir-moters-motyvai-vytauto-macernio-kuryboje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:03