Meilės medis


Meile medis. Pamokos skaidres ištikimybė. Gineologiniai medžiai. Graiku dievu geneologinis medis. Baltu dievu geneologinis medis. Sodinome medzius miskelio. Tikros meiles salyga -istikimybe mokslobaze.lt.

Lietuvių esė. Nežinojau, ar šiandien saulė švietė taip ryškiai todėl, kad pagaliau artėjo vasara, o smarkus pavasarinis šaltukas vis mažiau kuteno nosį, ar dėl to, kad šiandien buvo ypatinga diena, tačiau aš dar to nežinojau. Taip, tikriausiai tai buvo ypatinga diena, kurios niekada jau nebepamiršiu. Žvilgtelėjau pro langą – atsivėrė neapsakomai gražus vaizdas: prieš mane, lyg saulės pabučiuota, šypsojosi jūra. Ji mirgėjo kaip brangiausias pasaulyje deimantas, toliau buvo auksinės spalvos smėlio kopos ir dar nespėtas išmindžioti karštas pajūrio smėlis, dangaus mėlynėje mačiau mažą baltą taškelį, kuris, kaip spėju, buvo mažytė balta žuvėdra, žaismingai nardanti ryškiai saulės nušviestame žydrame danguje, į kurį vos galėjau pažvelgti plačiai atmerktomis akimis, nes dangaus spalva man, ką tik pabudusiai šį nuostabų rytą, atrodė per ryški.


Tačiau staiga pamačiau jį, sėdintį ant karšto deginančio smėlio ir žiūrintį kažkur toli, toli. Jis sėdėjo šalia savo sodo, miškelio, pušelių miškelio, kuriame (nors ir nelabai suvokiama) augo gražiausi ir rečiausi augalai, nors sąlygos jiems čia augti, realiai buvo daugiau negu prastos. Juk aš žinau, per biologijos pamoką mokėmės, kad augalai auga ten, kur jiems yra palankios sąlygos, tačiau, patikėkite manimi, čia augo absoliučiai visi!.

Sukaupusi visas jėgas, atidariau langą, pro kurį į kambarį įskrido smarkus gaivalingas oro gūsis. Pašaukiau vardu jį, vis dar tebesėdintį ant smėlio ir žiūrintį ten pat, toli už horizonto ribų. Jis neatsakė. Pagalvojau, kad gal negirdėjo, tad, greitai apsirengusi, tačiau basomis kojomis, nubėgau takeliu pas jį prie jūros. Takelis vedė per jo sodą. Kodėl per jo? Nes jį sodino jis pats. Ne, ne vienas, jam padėjo draugės atminimas, tačiau aš buvau čia atsikrausčiusi vos prieš gerą pusmetį, tad apie ją nieko nežinojau. Sode žaliavo pušelės, kvepėjo įvairiažiedės gėlės, aplink kojas vyniojosi kažkokie man dar nepažįstami augalai, o nuo jūros atplaukęs ošimas virto pasakiška harmoninga muzika. Girdėjau kažkur pasislėpusių paukštelių balsus, kurie tarsi melodingai pritarė tai jūros bangų muzikai. Apsvaigau nuo visko. Jaučiausi tarsi džiunglėse, tačiau, pažvelgusi gilyn, supratau, kad šitas miškelis labiau primena dykumoje esančią oazę, man sukėlė švelnius jausmus ir tarsi pakylėjo, suteikė sparnus skristi į dangų, į jūrą, pasijusti lyg tai baltai žuvėdrai, tačiau kėlė ir kažkokį nerimą, kuris kirbėte kirbėjo mano mažytėje širdelėje.

Išsivadavusi iš miško kerų, akimirksniu atsidūriau šalia jo. Bet jis tylėjo, tarsi manęs net nebūtų pastebėjęs. O aš vis dar buvau pakerėta rytinio pasivaikščiojimo po jo sodą, tad nusprendžiau, kad niekam kitam negalėčiau apie savo išgyvenimus ir patirtus įspūdžius miške papasakoti, kaip jam. Jis supras, nes pats kūrė tai. Vėjyje švelniai plaikstėsi mano plaukai, o kojos vis labiau smigo į karštą smėlį, kurio dulkelės jau buvo uždengusios ir mano rankas. Pasakojau ir nejutau, kaip tarsi atitrūkau, o į žemę mane vėl pakvietė jo balsas. Jo akyse mačiau ašaras. Geriau įsižiūrėjau ir negalėjau tuo patikėti, akyse spindėjo daug mažyčių ašarų, o jo akys buvo persmelktos skausmo – didelio skausmo, bet kodėl. Dar niekad nemačiau tokių skaidrių ir tikrų skausmo ašarų. Jis žiūrėjo tarsi su viltimi, nors puikiai žinojo, kad beprasmiška.

Aš tylėjau.

  • Lietuvių kalba Esė
  • 2011 m.
  • 4 puslapiai (2358 žodžiai)
  • Lietuvių esė
  • Microsoft Word 13 KB
  • Meilės medis
    9 - 3 balsai (-ų)
Meilės medis. (2011 m. Balandžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/meiles-medis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:53