Meilės samprata lietuvių literatūroje

Visas naujas 2016 m. kalbėjimo potemes rasi čia - kalbėjimo potemės

Meiles samprata literaturoje. Meiles samprata lietuviu kuriniuose. Meilės tema lietuvių literatūroje. Meile senojoje literaturoje. Meiles samprata literaturos kuriniuose. Tauri meile literaturos kuriniuose. Lietuviu literaturoje meiles samprata. Meile lietuviu literaturoje. Meile turi tukstancius vardus rasinys. Neklauskit meiles vardo rašinys.

Lietuvių kalbėjimo potemės 2017. Meilės samprata lietuvių literatūroje.


Paulius Širvys savo eilėraštyje rašo: „Neklauskit meilės vardo – Jai tūkstančiai vardų“

Todėl turbūt būtų sunku atsakyti į klausymą kas – slypi žodyje meilė. Daugelis filosofų ir rašytojų bandė apibūdinti meilės jausmą. Štai E. Mieželaitis rašo: „Meilės jausmas yra žmogaus asmeniškumo vėliava“ Filosofas E. Telmanas sako: „Meilė - tai gerumas, tai vidinė šviesa, nutvieskianti žmogų ir dovanojanti jam neišsakomą šilumą“

Kaip ją kas bevadintų, bet visi žino teik iš literatūros, tiek iš gyvenimiškos patirties, kad meilė taurus, gylus jausmas. Meilė pakelia žmonių dvasinę būseną, skatina žmoguje gėrį, jautrumą, pasiaukojimą...

Juk buvo seserų, kurios metų metais mezgė iš dilgėlių broliams marškinius, buvo Julija, kuri ištekėjo už nepagydomai sergančio J. Biliūno, buvo ir Justė, kuri sužinojusi apie J. Janonio savižudybę, nusižudė pati norėdama sutikti mylimąjį danguje. Valdas Kukulas rašo: „Ir niekas negalėtų įrodyti, kad viso šito šiandien nėra, kad to negali būti“ Tas pats autorius sako: „Meilė – mūsų dvasios būsena, judesys, bet pirmiausia ji yra gamtos užduotis, kurią žmogus savo protu sutaurina“

Meilės samprata lietuvių literatūroje. (2012 m. Gruodžio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/meiles-samprata-lietuviu-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:51