Melniko aktas


Istorijos konspektas. 1501 metais spalio 23 dieną Lenkijoje Piotrkovo mieste, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras kartu su jį atlydėjusiais Ponų tarybos atstovais(Vilniaus vyskupu Albertu Taboru ir Trakų vaivada Jonu Zaberezinskiu) patvirtino Lietuvos ir Lenkijos valstybių susijungimo į vieno nedalomo ir neskiriamo kūno aktą, istorinėje literatūroje dar vadinama Piotrkovo-Melniko unija, akte teigiama visai nauja unijos koncepcija, kurios pagrindas- vienas nedalomas ir neskiriamas kūnas, kad susidarytų viena giminė, viena tauta su bendru seimu, apsauga ir pinigais, turinti vieną valdovą, renkamą Lenkijoje, pirmą kartą unijos istorijoje jau nekalbama apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio rinkimą. Oskaras Haleckis įžiūrėjo skirtumą tarp Horodlės ir Melniko aktų pastarajame buvo konstatuoti ne atsitiktiniai, bendri suvažiavimai, o nuolatiniai ir dėl bendrų reikalų, tačiau Melniko akte nėra uždrausta atskiri Lenkijos ir Lietuvos seimai. Kiti to susitarimo paragrafai teigė bendrą užsienio politiką(visos sutartys, sudarytos vienos valstybės, yra privalomos ir kitai), teisių ir privilegijų tvirtinimą vienu metu, išrinkus karalių, bet paliekant Lietuvai valstybines pareigybes.

Melniko aktas. (2014 m. Vasario 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/melniko-aktas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 00:01