Meno kilmės hipotezės


Pedagogikos konspektas.

Meno kilmės hipotezės. Filosofijos skiltis ir aplinkybės , objektas ir metodai. Filosofija kelia klausimus apie pasaulį , žmogaus vietą jame , santykį su žmogų supančia aplinka. Pasaulėžiūros objektas — pasaulis kaip visuma. Terminas filosofija išminties meilė atsirado senovės Graikijoje. Jutiminis pasaulis , idealioji būtis , idėjos , žmogiškasis pasaulis. Filosofija tapo teologijos tarnaite , buvo bandoma filosofiškai paaiškinti religines tiesas. Nuo tada filosofija tapo priešprieša mokslui. Antikos estetinės kategorijos kas yra menas Antikos laikais. Aristotelio ir Platono požiūriai į meną Platonas. Dualistinė pasaulio sąranga. Platonas žiūri į meną negatyviai , nes tai yra antrojo laipsnio atspindys. Menininkas dirba pagal Mimezis principą mėgdžiojimas. Sielos ugdymo amatas yra menas. Platonui meno kriterijus yra meno kūrinio atitikimo idėjai kriterijus. Negalima vaizduoti pramanytų dalykų. Pagal Platoną dorybėms būdingas saikas. O visoms ydoms būdingi kraštutinumai. Aristotelis sugeba surasti tam tikrus kritinius taškus , kurie išsprendžia Platono akcentuotas problemas ir pateisina meną. Aristotelis revizuoja būties teoriją. Nėra dualizmo. Aristoteliui katarsis , katarsio sukėlimas sielos apsivalymas yra pagrindinė idėja. Platonas klydo manydamas , kad menas pasyviai imituoja pasaulį. Todėl muzika atsiranda viršuje. Architektūrą – nes statė dievo namus bažnyčias. Šokis ir teatras buvo labai žemai. Kaip pasikeitė platoniškoji metafizika Viduramžių estetikoje. Šventojo Augustino estetinė koncepcija. Kas yra menas ir kokia jo funkcija. Kas yra kokybinė grožio samprata ir kuo ji skiriasi nuo kiekybinės.


Žaidimas yra instinktas. Žaidimas suteikia geras emocijas. Žaidime daug blogio ir baimės. Ir žaidimas ir menas yra pats sau tikslas. Žmogus per meną ir žaidimą labai daug ko išmoksta. Menui, ir žaidimui, reikalingas kitas žmogus. (menas be kito žmogaus egzistuoti negali) Menas duoda mums teisę būti labiau žmogumi. Menas, kaip ir žaidimas įtraukia publiką. Meno ir žaidimo tikslas – malonumas.

Žmogaus kūryba yra visiškai neprognozuojama ir laisva. Galbūt kūryba atsirado iš darbo įrankio tobulinomo, suteikiant jam vis naujas formas. O galbūt viskas išsirutuliojo iš taikomosios dailės.

Metafizika – tai, kas yra už fizikos. Teologija ir fizika teikia mums atsakymą kas buvo už visatos ribų, kai dar nieko nebuvo.

Filosofijos skiltis ir aplinkybės, objektas ir metodai.

Antikos estetinės kategorijos (kas yra menas Antikos laikais)

Grožis – objektyvi daikto, įvykio savybė.

Graikijoje atsiranda estetikos teorija. Ją užgriebia filosofija.

Fundamentalinės estetikos kategorijos (didžiosios grožio teorijos pagrindas):

Minezi: Juo bandoma paaiškinti meno prigimtį (imituoti). Žmogus kurdamas imituoja gamtą. Mes negalime kurti to, ko nėra buityje.

Katarsis: 1. Būdas / priemonė ar meno kūrinys, dirbinys

2. Žmogaus jausmų išvalymas. Prasideda jausmų dinamika, nuo buitinių emocijų ir baigiasi etiniais klausimais.

„Graikai atrado dailę ir kartu atrado meną“

Aristotelio ir Platono požiūriai į meną

Negalima vaizduoti per daug besidžiaugiančio žmogaus. Per daug liūdesio yra irgi blogai.

Platonas klydo manydamas, kad menas pasyviai imituoja pasaulį (panašiai mes šiandien galvojame, kad fotografija tėra pasyvus mechaninis imitavimas, tačiau, žinoma, taip nėra). Platonas netgi lygina mimezį su veidrodžio laikymu. Pasak Aristotelio, menas yra aktyvus pamėgdžiojimas. Jo nuomone, poetas konstruoja siužetą, taigi mimezis yra aktyvus. Jis ne pasyviai atspindi, bet aktyviai išryškina, leidžia paprasčiau pažinti tai, kas pasaulyje yra miglota, dažnai sunkiau pastebima ir nemalonu.

Antikos laikotarpiu į menų hierarchijos viršūnę iškyla literatūra. Viduramžių – muzika ir mokslai. Tačiau literatūros ten nėra, nes nėra profesionalios poezijos. Buvo tik liaudies folklorinė kūryba. Todėl muzika atsiranda viršuje.

Visai vertingais menais laikė architektūrą ir tapybą. Šokis ir teatras buvo labai žemai.

Ikonoklazmas – ikonų (šventųjų) atvaizdavimo draudimas Bizantijoje 8-9a. Tapyba buvo skirta tik beraščiams, kurie nemokėjo lotyniškai skaityti. Todėl ji irgi stovėjo gan aukštoje vietoje menų hierarchijoje. Tapybai yra priskiriamas vitražas.

Renesanse humanizmas atsiranda kai žmogų pradeda lyginti nebe su dievu, o su kitu žmogumi, barbaru.

Istorijos jausmas, kuris įpareigoja (barbaro ne);

Viduramžiai perėmė ir išplėtojo Platono metafiziką (ir grožio metafiziką), tik krikščioniškoje tradicijoje metafizinė tobulo grožio koncepcija buvo suvokiama teologiškai, t. y. akcentuojant Dievą. Pasaulis yra gražus todėl, kad tai – Dievo kūrinys. Vėliau Viduramžių mąstytojai paskelbė, kad grožis ne tik yra Dievo kūrinijos savybė, tačiau grožis buvo suvokiamas kaip paties Dievo atributas (neatskiriama savybė, be kurios jis negali egzistuoti). Dievas buvo suvokiamas kaip amžinasis grožis, tobulas grožis, aukščiausias grožio laipsnis ir viso grožio šaltinis. Estetika Viduramžiais tapo viena iš teologijos disciplinų.

Viduramžiais dominavo iš Antikos perimta Didžioji teorija arba kiekybinė grožio samprata, kur grožis siejamas su proporcijomis ir skaičiaisŠv. Aurelijus Augustinas pateikia garsųjį apibrėžimą :„Grožis yra malonus; o grožyje – pavidalas, o pavidale – proporcijos, o proporcijose – skaičiai“. Grožis siejamas su matu, pavidalu ir tvarka. Šv. Aurelijus Augustinas – ryškiausias ankstyvųjų viduramžių filosofas – viename savo veikale klausė: ar dėl to kas nors gražu, kad patinka, ar dėl to patinka, kad gražu? Ir atsakė: dėl to patinka, kad gražu.

  • Pedagogika Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (4202 žodžiai)
  • Pedagogikos konspektai
  • Microsoft Word 46 KB
  • Meno kilmės hipotezės
    10 - 3 balsai (-ų)
Meno kilmės hipotezės. (2016 m. Balandžio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/meno-kilmes-hipotezes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 15:43