Mentiniai siurbliai


Mechanikos konspektas. Mentinių siurblių apibrėžimas ir klasifikacija. Išcentrinių siurblių klasifikavimas pagal atskirus skiriamuosius požymius. Išcentrinio siurblio principinė schema , jo sudedamosios dalys ir veikimo principas. Skysčio tekėjimas išcentrinio siurblio siurbliaratyje greičiai ir jų vektoriniai lygiagretainiai , greičių fizinė prasmė. Kokie yra charakteringi greičiai skysčiui tekant išcentrinio siurblio siurbliaratyje. Jų kryptys nubrėžti grafikus. Kokias priimame prielaidas sudarant išcentrinio siurblio pagrindinę lygtį. Išcentrinio siurblio pagrindinė lygtis ir išvados. Kokiu būdu galima padidinti išcentrinio siurblio naudingumo koeficientą ir siurblio aukštį. Išcentrinio siurblio siurbimo aukštis. Matematinė išraiška. Išcentrinių siurblių kavitacinės charakteristikos. Pavaizduoti grafiškai. Išcentrinių siurblių realios charakteristikos. Siurbliaračio menčių formos įtaka siurblio charakteristikoms. Kokie mentiniai siurbliai laikomi kinematiškai panašiais. Kokie siurbliai vadinami dinamiškai panašiais. Mentinių siurblių panašumo teorijos esmė. Koks ryšys tarp panašių siurblių naudingumo koeficientų. Kaip pagal panašumo teorija apskaičiuojama natūralaus siurblio galia , žinant modelinio siurblio galią. Siurblio greitaeigiškumo koeficiento apibrėžimas ir jo matematinė išraiška. Kaip greitaeigiškumo koeficientas priklauso nuo siurbliaračio formos ? Jo kitimo įtaka mentinio siurblio modifikacijai. Kokią įtaką greitaeigiškumo koeficientas turi siurblio naudingumo koeficientui. Mentinių ašinių siurblių schema , sudėtinės dalys , veikimo principas ir klasifikavimas. Kaip reguliuojamas mentinių ašinių siurblių našumas. Mentinio ašinio siurblio sukuriamas skysčio slėgio aukštis ir našumas. Matematinės išraiškos su paaiškinimais ir matavimo vienetais. Mentinių ašinių siurblių privalumai. Kokius žinote mentinių siurblių paleidimo būdus.


Siurbliai, kuriuose skystis įsiurbiamas ir išstumiamas mentėmis, pritvirtintomis tarp siurbliaračio diskų ir besisukančiomis kartu su juo, bei suteikia skysčiui daugiausia kinetinę energiją, vadinami mentiniais siurbliais. Pagal skysčio tekėjimo pobūdį jie skirstomi į išcentrinius ir ašinius.

Veikimo principas: siurbliaratis su lenktomis mentėmis yra svarbiausias išcentrinio siurblio elementas. Jis tvirtinamas ant veleno. Išcentrinio siurblio siurbliaratis yra nejudančiame spiraliniame korpuse. Skystis į siurblį patenka per įsiurbimo vamzdį tiesiai į siurbliaračio centrinę dalį. Siurbliaračiui sukantis kryptimi n, skystis, esantis tarp siurbliaračio menčių, veikiamas išcentrinių jėgų, išmetamas iš jo centro ir nustumiamas į siurbliaračio pakraštį, iš kur į spiralinę kamerą, o iš šios į difuzorių, prie kurio flanšo jungiamas slėgimo vamzdis. Tuo pačiu metu centrinėje siurblio korpuso dalyje, t.y. prieš siurbliaratį ir siurbimo vamzdžio gale, išstūmus iš jo skystį, susidaro vakuumas – slėgis, mažesnis už atmosferos. Veikiant atmosferos slėgiui apatinio rezervuaro skysčio laisvąjį paviršių, skystis įsiurbimo vamzdžiu pakyla iki siurbliaračio ir jį pripildo, iš jo perstumiamas toliau į slėgimo vamzdį.

Į siurbliaratį skystis įteka greičiu vi, kurio vektorius lygiagretus siurblio velenui. siurbliaračio pradžioje skysčio tekėjimo greitis - v1. siurbliaračiai konstruojami taip kad greičiai vi ir v1 butu vienodo didumo ir krypties. Tarpmentiniuose siurbliaračio kanaluose skysčio tekėjimo greitis didėja ir keičiasi jo kryptis. Iš siurbliaračio tekančio skysčio absoliutusis greitis lygus v2.

Skysčio sukimosi kartu su siubliaračiu greitis u vadinamas apskritiminiu. Siurbliaračio kampinis greitis w.

vektoriaus u kryptis sutampa su siurbliaračio apskritimo liestines kryptimi taške, kuriame nagrinėjama tėkmė. skysčio tekėjimo greitis tarp siurbliaračio menčių vadinamas reliatyviuoju greičiu ir žymimas w. šio greičio vektorius sutampa su mentes liestine taške, kuriame nagrinėjama skysčio tėkme.

Į siurbliaratį skystis įteka greičiu vi, kurio vektorius lygiagretus siurblio velenui. Siurbliaračio pradžioje skysčio tekėjimo absoliutusis greitis žymimas v1. Skysčio sukimosi kartu su siurbliaračio greitis u vadinamas apskritiminiu. Skysčio tekėjimo greitis tarp siurbliaračio menčių vadinamas reliatyviuoju greičiu ir žymimas w. Skysčio tekėjimo absoliutus greitis v siurbliaratyje lygus apskritiminio ir reliatyviojo greičių algebrinei sumai. Tangentinės absoliutaus greičio projekcijos vr vadinamos spinduliniais greičiais.

Žinant skysčio tekėjimo siurbliaratyje pobūdį, galima rasti siurblio sukuriamą slėgį arba jo aukštį. Todėl yra sudaroma pagrindinė išcentrinio siurblio lygtis. Ją lengviau sudaryti laikant, kad siurbliaratyje yra galo daug menčių ir energijos nuostoliai lygūs nuliui.

u1 ir u2 – apskritiminiai greičiai;

Ši lygtis parodo slėgių skirtumą tarp mentės galo taško ir mentės pradžios taško.

didelę įtaką siurblio darbui bei jo slėgio aukščiui turi siurbliaračio menčių forma ir kampas β2;

didėjant skysčio klampai, mažėja siurblio slėgio aukštis.

Realios charakteristikos sudaromos pagal išcentrinių siurblių bandymus gamyklų ar mokslinių tyrimo įstaigų laboratorijų stenduose. Bandant nustatomi visi parametrai, reikalingi charakteristikoms braižyti: slėgis, vakuumas, našumas, galia ir sūkių skaičius.

Kai siurbliaračio menčių kampas β2 ≥ 90°, skysčio pratekėjimo difuzorius yra trumpesnis negu tada, kai β2 < 90°. O kai β2 > 90°, difuzoriuje skysčio srautas turi būti dar papildomai ir pasuktas. Tokiuose difuzoriuose vietiniai slėgio nuostoliai yra gana dideli. Didelė slėgio dalis sukuriama kaip kinetinė energija. Kai greitis didesnis, kinetinę energiją paverčiant potencine, gaunami dideli energijos nuostoliai.

Kai β2 > 90°, slėgio aukštis ir galia auga didėjant našumui tūriniam. Kai β2 = 90°, slėgio aukštis nuo tūrinio našumo nepriklauso, o galia, tūriniam našumui didėjant, auga.

Kai β2 < 90°, slėgio aukštis, didėjant tūriniam našumui, mažėja, o galia turi didžiausią reikšmę. Užtikrinamas pastovus siurblio darbas hidraulinėje sistemoje ir sudaromos palankios darbo sąlygos siurblio varikliui.

Geometriškai panašių siurblių turi būti proporcingi geometriniai parametrai (r, D, b), lygūs kampai, apibūdinantys menčių formą (β), taip pat vienodas menčių skaičius z.

Mentiniai siurbliai. (2015 m. Balandžio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/mentiniai-siurbliai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 20:06