Merkantilizmas finansinė teorija


Finansų referatas. Įvadas. Merkantilizmo atsiradimą lėmė. Merkantilistinė politika ir teorija praėjo du istorinius etapus. Koks šių etapų principas? Ankstyvasis merkantilizmas. Svarbiausi ankstyvojo merkantilizmo atstovai. Vėlyvasis merkantilizmas ( vadinamoji užsienio prekybos balanso teorija). Svarbiausieji vėlyvojo merkantilizmo atstovai. Merkantilizmas jo kritika ir gynimas. Merkantilizmo kritika klasikinėje ekonominėje teorijoje. Tačiau merkantilistai turi ir gynėjų – šalininkų. Merkantilizmo ekonominis mokymas. Pinigai ir užimtumas. Aktyvaus prekybos balanso teorema. Darbo užmokesčio ir gyventojų politika. Mokymas apie mokesčius. Merkantilizmas Lietuvoje. Merkantilistų ekonominių pažiūrų ypatumai įvairiose šalyse. Aktualu išskirti šiuos merkantilizmo teorijai ir praktikai būdingus bruožus. Išvados. Literatūros šaltiniai.


Darbo uždaviniai:

Atskleisti merkantilizmo reikšmę ir jo atsiradimo priežastis

Aptarti merkantilizmo etapus : ankstyvąjį ir vėlyvąjį

Pakalbėti apie merkantilizmą Lietuvoje ir kitose šalyse

Merkantilizmo laikotarpis (Europoje) XVI – XVII a. ir XVIII a. pradžia (žinoma, skirtingai atskirose šalyse). Merkantilistai labiausiai domėjosi prekybos ir pinigų klausimais (tai jų teorijų credo). Pagrindinis merkantilistų principas – daugiau parduoti ir mažiau pirkti užsienyje.

Visuotinis pinigų ūkio įsigalėjimas XIV-XV a. ir pinigų trūkumas Vakarų Europoje. Augant prekių apyvartai trūko monetų, nes aukso ir sidabro telkiniai buvo riboti. Šalys, kurios turėjo brangiųjų metalų, buvo turtingesnės negu kaimyninės. Stipriomis valstybėmis XVI a. tapo Ispanija ir Portugalija. Net iki XVII a. buvo draudžiama iš Ispanijos išvežti auksą ir sidabrą. Pinigų problemą paaštrino kainų kilimas XVI a. Vakarų Europoje atidarius prekybos kelius bei plūstant auksui iš Amerikos. Kainos pradėjo kilti. Dėl monetų gedimo brango pilnavertės monetos. Pinigų problema buvo išspręsta XVII a. pradžioje.

XVI a. suklestėjo užsienio prekybos monopolijos Anglijoje, Olandijoje. Reikėjo pagrįsti aktyvios užsienio prekybos būtinumą.

Absoliutizmo įsigalėjimas paskatino domėjimąsi pinigais. Absoliutinėms valstybėms reikėjo visuotinio ekvivalento – tai reiškė visuotinę valdžią. Jos jėga matuojama piniginiais resursais.

Nuo pinigų cirkuliacijos pastovumo priklausė valstiečių, amatininkų, prekybininkų ūkinė veikla.

Ankstyvąjį merkantilizmą (monetarinis merkantilizmas – vadinamoji pinigų balanso teorija)

Vėlyvąjį merkantilizmą (vadinamoji prekybos balanso teorija)

Ankstyvasis merkantillizas (pinigų balanso teorija – monetarinis merkantilizmas). Pagrindinis jo ekonominis uždavinys buvo pinigų (ausko, sidarbro) sulaikymas ir kaupimas šalyje. Ankstyvieji merkantilistaiu reikalavo mažiau pirkti prekių užsienyje, nes perkant užsienyje, mažėja pinigų (aukso, sidabro) ištekliai šalyje. Kartu buvo skatinamas prekių eksportas į užsienį, nes dėėl to pinigų ištekliai šalyje didėja. Taigi jie reikalavo teigiamo šalies mokėjimų balanso (TMB – tarptautinių mokėjimų balanso) – daugiau parduoti užsienyje mažiau pirkti iš kitų šalių.

Ankstyvasis merkantilizmas (pinigų balanso teorija – monetarinis merkantilizmas). Pagrindinis jo ekonominis uždavinys buvo pinigų (ausko, sidabro) sulaikymas ir kaupimas šalyje. Ankstyvieji merkantilista reikalavo mažiau pirkti prekių užsienyje, nes perkant užsienyje, mažėja pinigų (aukso, sidabro) ištekliai šalyje. Kartu buvo skatinamas prekių eksportas į užsienį, nes dėl to pinigų ištekliai šalyje didėja. Taigi jie reikalavo teigiamo šalies mokėjimų balanso (TMB – tarptautinių mokėjimų balanso) – daugiau parduoti užsienyje mažiau pirkti iš kitų šalių.

Anglas Džonas Heilsas. Jo knyga „Kritinis mūsų tėvynainių kai kurių skundų išdėstymas“ parašyta 1549m. ir publikuota Londone 1581m. Kuo gi skundžiasi „tėvynainiai“ (anglai)? „Tėvynainių skundų“ priežastis – XVI a. kilusi vadinamoji „kainų revoliucija“ dėl pigaus aukso ir sidabro antplūdžio į Europą (Angliją) iš naujai atrastų šalių, ypač iš Amerikos. Tai sąlygojo prekių pabrangimą ir tėvynainių (anglų) skundus.

Anglas Tomas Grešamas. Ekonomikos teorijoje plačiai žinomas Grešamo dėsnis, kurį jis suformulavo XVIa. Viduryje. Dėsnio esmė tokia : blogi pinigai išstumia gerus pinigus. Kaip? Tuo metu Vakarų Europos šalyse buvo taikomas bimetalizmas, t.y apyvartoje buvo aukso ir sidabro piniga, kurių tarpusavio mainų santykį dirbtinai nustatyta valstybinė valdžia. Jeigu valstybinės valdžios dirbtinai pervertinti (blogi) pinigai išstumdavo iš apyvartos jos neįvertintus pinigus (gerus pinigus).

Italas Gasparas Skarufis (bankininkas), XVI a. pabaigoje paskelbęs savo darbą apie pinigų cirkuliaciją. Jis siekė įvesti vieningą pinigų sistemą visai Europai, t.y kad visose Europos šalyse būtų nustatytas (valstybinės valdžios) vienodas aukso ir sidabro pinigų keitimo santykis (nes tuo metu ten buvo bimetalizmas).

Jo atstovai – kaip ir ankstyvojo merkantilizmo – turtą tapatino su pinigais. Tačiau pinigus laikė kapitalu, o ne lobiu, kuris didina pinigų išteklius, t.y turtą (duoda prieaugį). Todėl jie reikalavo pagyvinti pionigų judėjimą : ne kaupti juos, kaip anksčiau, bet leisti į apyvartą, kad jie duotų daug naujų pinigų. Vėlyvieji merkantilistai, skirtingai nuo ankstyvųjų, leido pirkti daugiau prekių užsienyje, bet su sąlyga, kad pirktųprekių vertė būtų mažesnė negu užsienyje parduotų prekių vertė. Jie kėlė uždavinį visokeriopai plėsti užsienio prekybą. Tačiau pabrėždavo, kad į šalį turi plaukti pinigai: eksporto turi būti daugiau nei importo.

  • Finansai Referatai
  • 2015 m.
  • 17 puslapių (4039 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 50 KB
  • Merkantilizmas finansinė teorija
    10 - 2 balsai (-ų)
Merkantilizmas finansinė teorija. (2015 m. Gegužės 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/merkantilizmas-finansine-teorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 18:30