Merkurijus ir Venera


Astronomijos skaidrės. Saulės planetos skirstomos į dvi grupes. Žemės grupės planetos daugiausia sudarytos iš silikatų ir metalų. Merkurijus. Faktai Merkurijus yra arčiausiai Saulės skriejanti planeta. Merkurijaus paviršius panašus į Mėnulio labai nelygus, jame gausu įvairaus dydžio meteoritų išmuštų kraterių, pasitaiko net 4 km aukščio kalnų. Merkurijus palydovų neturi. Žemėje jis matomas valandą prieš saulėtekį ar po saulės laidos. Merkurijus apskrieja Saulę per 88 dienas, o apie ašį apsisuka per 59 dienas, todėl saulinė para jame trunka 176 Žemės dienas. Venera. Ankstyvieji tyrinėjimai. Faktai Venera antroji pagal atstumą Saulės planeta. Veneros paviršius nelygus, nusėtas uolienų luitų, kurių daugelis yra maždaug 1m skersmens vulkaninės kilmės kraterių. Veneros kalno aukštis siekia apie 11km. Veneros atmosfera labai tanki sudaryta iš anglies dioksido (apie 96%) azoto (apie 3,5%) vandens garų(apie 0,2%)ir kt. Atmosferos slėgis planetos paviršiuje yra 90 kartų didesnis nei Žemėje. Veneroje ryškus šiltnamio reiškinys- atmosfera praleidžia regimuosius Saulės spindulius, planetos paviršius įkaista, tačiau jo siunčiamus infraraudonuosius spindulius sulaiko atmosferos anglies dioksidas. Veneros sukimosi ašis beveik statmena orbitos plokštumai, todėl Veneroje nesikeičia metų laikai. Venera pirmoji sužiba saulėlydžio danguje ir matoma tik kurį laiką po saulėlydžio ir prieš saulėtekį.

Merkurijus ir Venera. (2014 m. Sausio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/merkurijus-ir-venera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:20