Mėšlakratės projektas


Žemės ūkio kursinis darbas.

Santrauka. Įvadas. Analitinė dalis. Projektuojamos mašinos grupės apžvalga ir analizė. Trešiamosios ir jų klasifikacija. Tręšimo būdai. Mėšlakračių klasifikacija. Mėšlakračių konstrukcija. Kėbulas. Tiekimo transporteris. Organinių trašų skleidimo mechanizmas. Mėšlakračių valdymo pultai. Mėšlakratės celikel. Patentų analizė. Projektinė dalis. Schemos pagrindimas. Projektuojamos mėšlakratės skaičiavimai. Skleidimo disko projektavimas. Transporterio projektavimas. Transporterio lyginamųjų apkrovų skaičiavimas. Pasipriešinimo jėgų skaičiavimas. Hidraulinio variklio parinkimas. Mėšlakratės priežiūra. Saugaus darbo reikalavimai. Išvados. Literatūros šaltiniai.


Turinys: Santrauka. Turinys. įvadas. 1. Analitinė dalis. 1.1. Patentinė apžvalga. 1.2. Projektuojamos mašinos (darbinių dalių) grupės apžvalga ir analizė. 2. Projektinė dalis. 2.1. Projektuojamos mašinos (darbinių dalių) principinės schemos sudarymas ir veikimo pagrindimas. 2.2. Projektuojamos mašinos (darbinių dalių) technologiniai ir konstrukciniai skaičiavimai. 2.3. Projektuojamos mašinos (darbinių dalių) eksploatacija. 2.4. Saugaus darbo reikalavimai. 2.5. Darbo įvertinimas. Išvados. Anotacija (užsienio kalba). Literatūros sąrašas.

Apimtis: 20-25 p. aiškinamojo rašto su skaičiavimais ir schemomis. Du Al formato brėžiniai: suprojektuotos mėšlakratės (darbinių dalių) bendras vaizdas su reikalingais pjūviais ir vaizdais, suprojektuotų detalių darbo brėžinys.

VadovasDoc. dr. E. Vaiciukevičius 2015 m. rugsėjo 21 d.

Tikslas. Išanalizuoti mėšlakrates literatūros šaltiniuose, suprojektuoti 5 tonų talpos mėšlakratę su skleidimo diskais, trąšas skleidžiančią 5 metrų plote.

Literatūros apžvalgoje atlikta tręšimo mašinų klasifikacija. Atlikta įvairaus tonažo Joskin firmos mėšlakračių konstrukcijos analizė bei jų valdymo apžvalga. Projektiniame skyriuje atlikti darbinių dalių parinkimo skaičiavimai, parinktas hidrovariklis ir reduktorius. Nustatyti darbų saugos reikalavimai ir pateiktos išvados. Grafinę dalį sudaro A1 ir du A3 brėžiniai: bendras detalės vaizdas su projekcijomis ir surinkimo brėžinys su projektuotų detalių vaizdais.

Raktiniai žodžiai: mėšlakratė, tręšimas, skleidimas, organinės trąšos, mechanizmas.

Organinių trąšų, ypač skystūjų, skleidimas Europos Sąjungoje yra gana griežtai reglamentuotas. Vertinant šiuolaikinę organinių trąšų techniką labai svarbu amoniako arba kvapiųjų medžiagų emisija. Būtent skleidžiant ir laikant organines trąšas oro užteršimo amoniaku pavojus ir yra didžiausias. Žemės ūkio augalams pirmiausia, kenkia per didelės tręšimo normos ir netolygus organinių trąšų skleidimas. Labai svarbu organines trąšas greitai įterpti į dirvą, nes azotas intensyviai garuoja ir teršia orą.

Žemės ūkio technika nuolat tobulėja, todėl pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas mašinų konstrukcijų ir ūkių modernizavimui bei energijos taupymui. Svarbiausia pigios ir konkurencingos produkcijos gamybos sąlyga – mažos gamybos sąnaudos. Reikia siekti optimalaus derliaus, užtikrinančio ūkio pajamingumą, minimaliai dirbant ir tręšiant dirvas. Dirvas tręšti diferencijuotai – daugiau trąšų išberti ten, kur dirvoje yra mažiau augalams reikalingų maistinių medžiagų.

Tręšiamosiomis mašinomis skleidžiamos arba įterpiamos mineralinės ir organinės trąšos. Mineralinės trąšos (azoto, fosforo, kalio) būna gabalinės, granuliuotos, kristalinės, miltinės, dulkinės ir skystosios. Organinės trąšos (mėšlas, kompostas, durpės, srutos) – biriosios, pusiau skystosios ir skystosios. Atsižvelgiant į trąšų agregatinį būvį ir fizines bei mechanines savybes, yra konstruojamos mašinos joms skleisti [2].

Birios mineralinės trąšos skleidžiamos mineralinių trąšų barstomosiomis. Dulkinės trąšos ir kalkės – dulkinių trąšų barstomosiomis. Skystosios mineralinės trąšos išpurškiamos specialiais trąšų purkštuvais į kultivatorių noragėliais padarytasvagutes arba apipurškiant augalus purkštuvais. Birios organinės trąšos (mėšlas, kompostas) skleidžiamos mešlakratėmis. Skystos organinės trąšos (srutos) išlaistomos arba įterpiamos į dirvą srutvežiais [2].

Dirva tręšiama kelis kartus. Yra trys pagrindiniai tręšimo būdai:

pagrindinis tręšimas atliekamas rudenį arba ankstyvą pavasarį įdirbant dirvą;

Pavasarinis tręšimas (sėjant arba sodinant), norint aprūpinti augalus maisto medžiagomis pirmuoju jų augimo tarpsniu;

Papildomasis tręšimas (vegetacijos metu, įdirbant tarpueilius kultivatoriais) arba skleidžiant trąšas pakrikai, kai reikia papildomai tręšti augalus atskirais jų augimo tarpsniais [3].

Mėšlakratės projektas. (2016 m. Gegužės 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/meslakrates-projektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 14:43