Mėšlo tręšimo planas


Tręšimo plano pavyzdys. Mėšlo nauda.

Žemės ūkio kursinis darbas. Įvadas. Aplinkosaugos reikalavimai žemės ūkyje. Aplinkosaugos reikalavimai mėšlui ūkyje tvarkyti. Palankus aplinkai ūkininkavimas. Tinkamo ūkininkavimo nauda. „Žaliasis ūkis“ – ateities ūkininkavimas. Mėšlo šalinimo technologijos. Mėšlo šalinimas galvijų fermoje. Mėšlo tvarkymo ypatumai. Mėšlo plano sudarymas. Literatūros šaltinių sąrašas. Priedai.


Žemės ūkis, o tuo pačiu ir gyvulininkystė, yra svarbus žmogaus maitintojas, tačiau reikia nepamiršti, kad siekiant naudos iš žemės ūkio visų pirma reikia atkreipti dėmesį į to siekimo daromą žalą aplinkai. Savo darbe bandžiau parinkti tinkamiausią mėšlo tvarkymo technologiją, kuri būtų draugiška aplinkai ir atitiktų dabartinius Europos Sąjungos standartus. Šį kursinį projektą parengiau remiantis pagrindiniu įstatymu - ES Nitratų direktyva.

Darbo tikslas – sudaryti mėšlo planą.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti aplinkosauginius sprendimus žemės ūkyje susidarantiems šalutiniams produktams tvarkyti.

Išsiaiškinti kokie yra palankaus gamtai ūkininkavimo principai.

Išanalizuoti mėšlo ir srutų tvarkymo technologijas.

Nubraižyti mėšlo tvarkymo sistemos planą.

Lietuvoje taip pat ir Europos sąjungos šalyse ūkininkai (užsiimantys gyvulininkyste ar augalininkyste) privalo laikytis tam tikrų aplinkosauginių reikalavimų. Vienas iš pagrindinių aplinkosauginių reikalavimų Lietuvos gyvulininkystės ūkiuose yra Nitratų direktyva. Siekiant įgyvendinti ES Nitratų direktyvos reikalavimus, Lietuvos ūkininkams ir aplinkosaugininkams reikės atlikti labai svarbius darbus, kuriems anksčiau nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Šiuo metu tarša iš žemės ūkio sudaro apie 50 proc. viso teršimo. Nagrinėjant taršą gyvulininkystės ūkiuose, yra svarbu, kad tinkamai būtų įrengtos ir tvarkomos mėšlidės, laukai nebūtų pertręšti organinėmis trąšomis, tai yra fosforo ir azoto junginiais. Mūsų šalyje yra patvirtinti „ Mėšlo ir nuotekų tvarkymo fermose aplinkos apsaugos reikalavimai LAND 33-99 „ į kurios perkelti reikalavimai žemės ūkio skleidžiamai taršai iš ES Nitratų direktyvos. Daugelį problemų sukelia reikalavimas visuose ūkiuose , kuriuose laikoma daugiau kaip 10 SG (sąlyginių galvijų), įrengti mėšlides gyvulių mėšlui laikyti ne trumpiau kaip 6 mėnesius, o paukščių ir kiaulių mėšlui – ne trumpiau kaip 8 mėnesius. Visi kiti ūkiai, turintys daugiau kaip 10 SG ir keliantys taršos nitratais pavojų, vėliau taip pat turės rekonstruoti savo tvartus. Netinkamai tvarkant mėšlą, garuoja amoniakas, teršalai nuteka į dirvožemį, paviršinius ar net požeminius vandens telkinius.

Valstybės narės privalo nustatyti vandenis, kurie yra ar gali būti paveikti taršos pagal tam tikrus nustatytus kriterijus:

•  laikotarpiai, kuomet draudžiama tręšti dirvą tam tikrų rūšių trąšomis azoto, fosforo);

•  šalia vandentakų esančių dirvų tręšimo sąlygos;

Valstybės, siekdamos nustatyti ir patikslinti pažeidžiamas zonas privalo vykdyti vandenų nitratų koncentracijos priežiūrą.

Darnus žemės ūkis neatsiejamas nuo aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimo. Visi ūkininkai puikiai suvokia, jog aplinkosauga nėra savitikslis uždavinys. Tai mūsų sveikatos, gamtos turtų bei kraštovaizdžio išsaugojimo tikslas. Kuo labiau šalyje išsivysčiusi žemės ūkio gamybos kultūra, tuo rūpestingiau elgiamasi, o tai sukuria griežtesnius jos apsaugos reikalavimai.

Naujosios iniciatyvos siekia kuo mažesniais ištekliais pasiekti kuo geresnių rezultatų, lyginant su tradicinėmis priemonėmis bei apsaugos priemonėmis, kurios nukreiptos į rezultatus, būtų gauta didelių laimėjimų biologinės įvairovės išsaugojimui. Juk įgyvendinant agrarines – aplinkosaugines programas kompensacinės išmokos yra mokamos už tam tikrų sąlygų laikymąsi ar priemonių taikymą ir priešingai, jeigu nėra laikomasi, galima susilaukti nemažų piniginių baudų. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti, jog norint išsaugoti pievose perinčius paukščius, jos yra vėliau šienaujamos, nustatomas mažesnis ganomų gyvulių tankis ir pan. Tai natūralu, nes šienaujant sugriaunama daugybė paukščių lizdų ir taip jie nebegali susilaukti palikuonių bei didinti populiacijos tankį. Šios programos tikslai yra nukreipti į biologinės įvairovės išsaugojimą. Siekiai pažangūs ir kilnūs, bet tenka apgailestauti, kad išmokos mokamos už priemonių įgyvendinimą, bet ne už rezultatus. Nedaromos apskaitos ir kasmetinė priežiūra, netiriama, kiek pagausėjo retų perinčių paukščių, kitų čia gyvenančių gyvūnų bei augančių augalų rūšių. Taigi lėšos išmokomos, o lauktų rezultatų nepasiekta, arba gal ir pasiekta, bet to niekas neįvertina. Agrarinės - aplinkosauginės programos yra nukreiptos į masiškumą, dažniausiai į kiekybę, o ne į kokybę. Daugelyje šalių mokslininkų atlikti tyrimai tai įrodė ir dėlto buvo iškeltos naujos iniciatyvos, kurios buvo įvardytos kaip biologinei įvairovei palankus ūkininkavimo būdas. [4].

Pagal konkrečias fermos arba ūkio sąlygas taikomos tokios mėšlo šalinimo ir apdorojimo technologijos:

Tiršto su kraiku mėšlo surinkimas, šalinimas, laikymas ir paskleidimas laukuose. Daugiausia taikoma pririštiems galvijams nedidelėse ir vidutinėse fermose.

Skysto bekraikio mėšlo surinkimas, šalinimas, kompostavimas su durpėmis ir kitomis medžiagomis ir paskleidimas laukuose. Tai koma stambiose fermose ir kompleksuose, kur galvijai palaidi laikomi boksuose, ir kai yra pakankamai kompostuojamų medžiagų,"

Mėšlo tręšimo planas. (2015 m. Gegužės 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/meslo-tresimo-planas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:15