Metabolizmas ir medžiagų apykaita konspektas


Biologijos konspektas.

Metabolizmas ir medžiagų apykaita metabolizmas medžiagų apykaita. Metabolizmo esmė. Medžiagų ir energijos apykaitos reguliacija. Metabloinis kelias. Klinikinė mirtis. Biologinė mirtis. Asimiliacija anabolizmas. Disimiliacija katabolizmas. Medžiagų apykaitos tyrimo metodai. Angliavandenių , baltymų ir riebalų apykaitos ryšys. Angliavandenių apykaita angliavandeniai. Angliavandenių apykaitos reguliacijoje dalyvauja. Baltymų apykaita baltymai. Baltymų biologinę vertę. Tarpinė baltymų apykaita. Azoto balansas. Baltymų apykaitos reguliacijos. Lipidų apykaita lipidai. Lipidų reikšmė. Lipidų apykaitos reguliacija. Mineralinių medžiagų apykaita mineralinės medžiagos. Vandens apykaita vanduo. Pagrindinė pa. Rubnerio paviršiaus dėsnis. Specifinis dinaminis maisto medžiagų veikimas specifinis dinaminis veikimas. Energijos apykaitos reguliacija energijos apykaita. Kūno temperatūra. Šilumos balansas. Fizikinė termoreguliacija. Komforto temperatūra termoneutrali zona. Kritinė temperatūra. Šilumos išskyrimas. Kūno temperatūros reguliacija termoreguliacijos centras tc. Hipotermija praktikoje. Ekskrecinių organų sistema. Prie ekskrecinių organų dar yra. Visas cirkuliuojantis kraujas inkstų kraujagyslėmis prateka per 5 min. Filtracinė reabsorbcinė teorija. 100 kg masės kiaulės inkstais per parą prateka apie 1500 L kraujo. Filtracija glomerule priklauso. Išsiskyrimo slenkstis. Aktyvi reazorbcija. Pasyvi reazorbcija. Vazopresino poveikis. Van Slaiko testas arba klirensas. Šlapimo kiekis. Šlapimo savybės. Sausųjų medžiagų šlapime. Parasimpatiniai nervai. Filtracijos intensyvumas. Adrenalino didelė koncentracija. Antidiurezinis hormonas Adh. Šlapinimosi refleksas. Šlapimo išskyrimo reguliacija. Šlapinimosi centrui. Kitos inkstų funkcijos. Reninas , angiotenzinas. ODA Odos storis. Odos spalva. Prakaito liaukų yra. Nejuntama perspiracija. Juntama respiracija.


METABOLIZMAS (medžiagų apykaita) - organizme vykstančių cheminių reakcijų ir procesų visuma, kuri virškinamajame trakte rezorbuotas medžiagas paverčia ląstelių struktūros elementais ir laiduoja organizmo gyvybinę veiklą. Tai kiekvieno gyvo organizmo specifinis požymis, paveldimumo ir kintamumo pagrindas. Vyksta 3 etapais.

METABOLIZMO ESMĖ - tai maisto medžiagų patekimas į organizmą, jų pasisavinimas, panaudojimas savo gyvybinei veiklai ir atsiradusių apykaitos produktų (metabolitų) išskyrimas į aplinką. Šie procesai tarpusavyje glaudžiai susiję ir įtakoja vieni kitus.

MEDŽIAGŲ IR ENERGIJOS APYKAITOS REGULIACIJA - CNS, ypatingai - pagumburis.Per vegetacinę nervų sistemą ir endokrinines liaukas pagumburis reguliuoja ir koordinuoja viso organizmo gyvybinės veiklos pasireiškimą.

METABLOINIS KELIAS - tam tikras cheminių reakcijų, laiduojančių maisto medžiagų perdirbimą į organizmui būtinus komponentus, nuoseklumas.

KLINIKINĖ MIRTIS - sustoja kvėpavimas, širdies darbas bei kitos gyvybiškai svarbios funkcijos. Šiame periode dar vyksta medžiagų apykaita. Minimalus metabolizmas duoda galimybę atgaivinti gyvybines funkcijas.

BIOLOGINĖ MIRTIS - įvyksta sustojus medžiagų apykaitai.

ASIMILIACIJA (anabolizmas) - tai visuma sintezės procesų, kurie iš pasisavintų maisto medžiagų kuria

DISIMILIACIJA (katabolizmas) - tai sudėtingų junginių, sudarančių organizmo struktūras irimas kurį lydi energijos išsiskyrimas.

ANGLIAVANDENIAI – plastinė ir energetinė medžiaga; Įeina į protoplazmos, membranos, kitų ląstelės struktūrų sudėtį, randami įvairiuose biologiniuose skysčiuose. Dalyvauja mediatorių, nukleoproteidų,

nukleino rūgščių ir kitų junginių, atliekančių specifines funkcijas, sintezėje, kai kurių toksinių medžiagų nukenksminime, imuninėse reakcijose.

• Jos sunaudoja 69% kepenyse pasigaminusios gliukozės. Jos rezervas smegenyse nedidelis, todėl pastovus gliukozės tiekimas būtinas normaliai nervų sistemos veiklai.

• Sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje, pirmiausia sutrinka nervų sistemos veikla.

• Smegenys angliavandenius naudoja energetinėms reikmėms tenkinti, mediatorių, makroerginių junginių sintezei, nes, be to neįmanomas nervų sistemos funkcionavimas.

1 g energetinė vertė -17,18 kDž.

Apie 70% organizmo pasisavintų angliavandenių oksidinama iki CO2 ir H2O, o skilimo metu išsiskyrusi energija patenkina 60-75% organizmo energijos sąnaudų.

Svarbu tai, kad gliukozė greitai skyla, todėl yra galimybė patenkinti staiga padidėjusį energijos poreikį.

Angliavandenių apykaitos procesai vykstantys kepenyse - hormonų, reguliuojančių angliavandenių apykaitą,

sekrecija priklauso nuo cukraus kiekio kraujyje, tačiau hormoninį reguliacinį mechanizmą kontroliuoja nervų

Angliavandenių apykaitos reguliacijoje dalyvauja - smegenų žievė, pagumburis, vegetacinė nervų sistema, endokrininės liaukos. Svarbūs yra kasos, antinksčių, skydliaukės, hipofizės hormonai. Cukraus centras yra galvos smegenų IV skilvelio dugne.

Gliukozės rezorbciją žarnose ir jos utilizaciją audiniuose skatina tiroksinas.

Didina gliukozės kiekį kraujyje – tiroksinas.

• 15% susidariusios pieno rūgšties suskaidoma į CO2 ir H2O, dalis pieno rūgšties raumenyse resintezuojama į glikogeną, o likusi dalis transportuojama į kepenis ir paverčiama glikogenu.

Glikogenolizė – glikogeno skilimas, jį skatina simpatinė nervų sistema, tiroksinas, gliukogonas, adrenalinas,

Gliukoneogenezė – gliukozės sintezė iš riebalų ir baltymų apykaitos produktų. Ją skatina parasimpatinė nervų sistema, gliukokortikoidai, insulinas (aktyvuoja fermentus).

BALTYMAI (proteinai) - tai stambiamolekuliniai kompleksiniai amino rūgščių junginiai, turintys fundamentalią reikšmę organizmo struktūrai ir funkcijoms. Baltymai yra svarbiausias visų ląstelių sudėtinis komponentas.

Svarbiausias vaidmuo baltymų apykaitoje tenka kepenims.

Baltymų biosintezė sąlygoja visų organizmo struktūrų vystymąsi ir augimą embrioniniame ir postembrioniniame periode, o baltymų atsinaujinimas užtikrina struktūros ir funkcijų pastovumą.

Kai kurių organų, pvz., kepenų, endokrininių liaukų, kraujodaros ir kitų organų ląstelėse gaminasi specifiniai baltymai - hormonai, fermentai, imuniniai kūnai ir kt., atliekantys ypatingas funkcijas.

Baltymai palaiko organizmo skysčių pastovų osmosinį slėgį, reakciją, dalyvauja vandens apykaitoje, kraujo krešėjime, raumenų susitraukime, toksinių medžiagų nukenksminime.

Nėra nei vienos gyvybinės veiklos formos, nei vienos funkcijos, kurioje nedalyvautų baltymai.

  • Biologija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 8 puslapiai (4263 žodžiai)
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 35 KB
  • Metabolizmas ir medžiagų apykaita konspektas
    10 - 9 balsai (-ų)
Metabolizmas ir medžiagų apykaita konspektas. (2016 m. Gegužės 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/metabolizmas-ir-medziagu-apykaita-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:15