Metalo pjovimo įrankių dilimo mažinimas


Mechanikos referatas. Įvadas. Trinties tyrimai. Sausoji trintis. Ribinis metalo tepimas. Metalų dilimo rūšys. Tepimo ir aušinimo skysčių tiekimo į darbo zoną būdai. TAS parinkimo principai ir rekomendacijos. TAS tiekimo debitai, reikalingi technologinėms operacijoms. TAS teikimo struktūrinės sistemos. Išvados. Literatūros sąrašas. Tepimo ir aušinimo skysčiai. Tepimo ir aušinimo skysčio funkcijos. Tepimo ir aušinimo skysčio parinkimas. Tepimo ir aušinimo skysčių rūšys. Gryni tepimo ir aušinimo skysčiai. Vandeniu skiedžiami tepimo ir aušinimo skysčiai. Tepimo ir aušinimo skysčių svarbiausi ir specifiniai kokykybės rodikliai. Tepimo ir aušinimo skysčių pasiūla. Tepimo ir aušinimo skysčių savybių palyginimas. TAS su skystųjų kristalų priedu. Tepimo ir aušinimo skysčių keitimas. Išvados. Literatūros sąrašas. Metalo pjovimo įrankių dilimas. Pagrindinis pjovimo įrankių patvarumo dėsnis. Pjovimo įrankių medžiagos ir jų charakteristikos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Štai vienas iš pavyzdžių. Anglų fizikas Hardlis (Hardly) tyrė trinties jėgos priklausomybę tarp stiklo plokščių keičiant temperatūrą. Jis kruopščiai išbalino plokšteles ir plovė jas su vandeniu, nuvalydamas riebalus ir purvą. Trintis sukėlė temperatūrą. Eksperimentas buvo kartojamas daugybę kartų ir kiekvieną kartą buvo gaunami panašūs rezultatai. Bet vieną dieną Hardis patrynė pirštais ir pastebėjo, kylant temperatūrai keičiasi ir trintis. Kaip manė pats Hardis jis nutrynė labai mažą stiklo sluoksnį ir pakeitė savybes naudodamas baliklius ir vandenį.

Kai žmonės kalba apie trintį minimi trys pagrindiniai trinties būdai. Pasipriešinimas judėjimui skystyje arba dujose vadinamas šlapiąja trintimi. Pasipriešinimas atsirandantis kai kūnas slysta kitu paviršiumi vadinamas slydimo trintimi, arba sausąja trintimi. Kai kūnas ridenasi trintis vadinama riedėjimo trintimi.

Metalų pjovimo procesų metu labai svarbią reikšmę apdirbimo kokybei bei darbo našumui turi racionalus tepimo – aušinimo skysčio naudojimas. Tepimo – aušinimo skysčio sudėties bei jų naudojimo technologijos tobulinimas yra svarbi mašinų gamybos pramonės veiklos sričių.

Tepimo – aušinimo skysčiai yra mechaniniam apdirbimui plačiausiai naudojama homogeninė ar heterogeninė daugiakomponentė technologinė terpė.

Tepimo – aušinimo skysčiui (toliau TAS) pagaminti naudojami dideli kiekiai sunkiai randamų žaliavų. Tai ne tik chemijos ir naftos pramonės produktai (mineraliniai ir sinteniniai tepalai, organinės rūgštys, paviršinio aktyvumo medžiagos, įvairios druskos), bet ir maisto pramonės medžiagos (augaliniai aliejai, gyvuliniai riebalai). Šių medžiagų sunaudojimo mažinimas svarbus uždavinys.

Praeityje naudoti tepimo – aušinimo skysčiai buvo agresyvūs ir toksiški, o dabartiniu metu pereinama prie beatliekių arba iš dalies beatliekių TAS.

Taigi apžvelgiamos TAS funkcijos, parinkimas, rūšys, pagrindiniai ir specifiniai kokybės rodikliai, TAS pasiūla bei keitimo intervalai, TAS su skystųjų kristalų priedu savybės.

Pirmieji trinties tyrinėjimai buvo pradėti Leonardo da Vinčio Prieš maždaug 500 metų. Jis matavo trinties jėgos veikimą mediniuose gretasieniuose, slystančiuose lenta, įvairiose vietose padėdamas kliūtis atrado trinties guolių jėgą. Bet Leonardo da Vinčio darbai tapo žinomi, kai klasikiniai fizikos dėsniai buvo iš naujo atrasti prancūzų mokslininkų Amontiono (Amontion) ir Kulonas 17-18a. Tie dėsniai yra tokie:

Trinties jėgos dydis F tiesiogiai proporcingas normalinės jėgos dydžiui N kūno su paviršiumi ant kurio tas kūnas juda

Po trejus metus trukusių tyrinėjimų patvirtintas pirmųjų trijų dėsnių korektiškumas, pateiktų Amontiono ir patvirtinta, kad neteisingas buvo tik paskutinis. Tačiau jis tapo suprantamas daug vėliau „kai atsirado geležinkeliai mašinistai pastebėjo, kad stabdymo metu sąstatas elgiasi ne taip kaip buvo manoma inžinierių“.

Amontonas ir Kulonas išaiškino trinties kilmę labai paprastu būdu. Abu paviršiai yra šiurkštūs – jie yra padengti smulkių pakilimu ir duobučių. Kai riedėjimo trajektorijos kabinasi viena su kita, ir kūnas tuo metu tai kyla tai leidžiasi. Kad užtemtų kūną į „kalvą“ reikia pasiekti reikiamą jėgą. Jeigu iškilimas yra didesnis tai ir jėga turi būti didesnė. Bet šis paaiškinimas prieštarauja vienam svarbiam fenomenu: kad įveikti trintį energija yra iššvaistoma. Taip kauliukas slysdamas horizontaliu paviršiumi galiausiai sustoja. Kildamas ir leisdamasis kūnas nepraranda savo energijos.Arba prisiminkime atrakcioną „Amerikietiški kalneliai“. Kai vežimėlis rieda žemyn nuo pakilimo, jo potencinė energija verčiama kinetine energija kyla vežimėlio greitis. Ir atvirkščiai kylant i įkalnę kinetinė energija verčiama potencine. Energija rogės praranda dėl trinties, bet ne dėl pakilimu ir nusileidimų. Panaši situacija yra ir kūnui judant kito kūno paviršiumi. Čia trinties praradimai taip pat negali būti susiję su vieno kūno „kilimu“ ant kito kūno gūbrio.

  • Mechanika Referatai
  • 2015 m.
  • 46 puslapiai (9998 žodžiai)
  • Mechanikos referatai
  • Microsoft Word 2223 KB
  • Metalo pjovimo įrankių dilimo mažinimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Metalo pjovimo įrankių dilimo mažinimas. (2015 m. Sausio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/metalo-pjovimo-irankiu-dilimo-mazinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 10:02