Metalų sąvybės aprašymas


Inžinerijos aprašymas. Metalai. Metalais - vadinami cheminiai elementai, kurių būdingi požymiai - neskaidrumas, blizgesys, geras elektrinis ir šilumos laidumas, plastiškumas, o daugelio metalų ir gebėjimas susivirinti. Metalų kristalinei struktūrai aprašyti vartojama kristalinės gardelės sąvoka. Įvairių metalų kristalinės gardelės yra skirtingų tipų. Metalų savybės. Prie metalų fizinių savybių priskiriama spalva, tankis, lydymosi temperatūra, šilumos laidumas, šiluminis plėtimasis, elektrinis laidumas, magnetinės savybės ir t. Spalva - vadinama metalų savybė atspindėti tam tikro bangos ilgio šviesos spindulius. Tankis išreiškiamas jo mase, tenkančia tūrio vienetui. Lydymosi temperatūra – vadinama tokia temperatūra, kurioje metalas iš kietos būsenos pereina į skystąją. Šilumos laidumu - vadinama metalų savybė perduoti šilumą iš šiltesnių kūno dalių į šaltesnes. Šiluminiu plėtimusi - vadinamas šildomų metalų matmenų didėjimas ir aušinamų metalų matmenų mažėjimas. Metalų savybė praleisti elektros srovę apibūdinama dviem priešingomis charakteristikomis - elektriniu laidumu ir elektrine varža. ( Kontroliniai klausimai ir užduotys. Lydiniai. Geležis ir jos lydiniai. Plienai. Varis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Pramoniniu būdu aliuminis gaunamas iš boksitų, nefelinų, alūnitų rūdų. Nemetalinės medžiagos. Plastmasės. Plastmasė – pirmoji grynai sintetinė žmogaus sukurta medžiaga. Plastmasės – tai polimerinės medžiagos, iš kurių 160 – 250oC temperatūroje, kai jos būna plastiškos, formuojami įvairūs gaminiai. Termoreaktyvios plastmasės. Mediena. Dažniausiai naudojami natūralūs medienos pusgaminiai rastai, sienojai, sijos, tašai, tašeliai, įvairaus storio lentos ir įvairūs medienos gaminiai. ( Tai įdomu.


Kietieji kūnai skirstomi į kristalinius ir amorfinius. Kristaliniai kūnai kaitinami išlieka kieti iki tam tikros temperatūros. Lydymosi temperatūroje jie skystėja. Amorfiniai kūnai kaitinami minkštėja dideliame temperatūros intervale, pirmiausiai jie pasidaro klampūs ir tik paskui skystėja.

Visi metalai ir jų lydiniai - kristaliniai kūnai.

Metalais - vadinami cheminiai elementai, kurių būdingi požymiai - neskaidrumas, blizgesys, geras elektrinis ir šilumos laidumas, plastiškumas, o daugelio metalų ir gebėjimas susivirinti.

Metalų kristalinei struktūrai aprašyti vartojama kristalinės gardelės sąvoka. Kristalinė gardelė – tai įsivaizduojamas erdvinis tinklelis, kurio kampuose išsidėstę metalą sudarantys atomai. Medžiagos dalelės, iš kurių sudarytas kristalas, išsidėstę tam tikra periodiškai pasikartojančia erdvėje geometrine tvarka. Amorfiniuose kūnuose kitaip negu kristaliniuose, atomai erdvėje išsidėstę netvarkingai, chaotiškai.

Įvairių metalų kristalinės gardelės yra skirtingų tipų. Į kristalinę būseną metalai pereina iš skystos būsenos. Šis procesas vadinamas kristalizacija.

Metalai skirstomi į juoduosius (ketus, plienas) , spalvotuosius ir tauriuosius (auksas, platina, sidabras ir kit.).

Prie metalų fizinių savybių priskiriama spalva, tankis, lydymosi temperatūra, šilumos laidumas, šiluminis plėtimasis, elektrinis laidumas, magnetinės savybės ir t.t.

Spalva - vadinama metalų savybė atspindėti tam tikro bangos ilgio šviesos spindulius. Pavyzdžiui, varis yra raudonai rusvas, aliuminis - sidabro baltumo.

Tankis išreiškiamas jo mase, tenkančia tūrio vienetui. Pagal tankį visi metalai skirstomi į lengvuosius (kurių tankis mažesnis kaip 4500 kg/m3 ) ir sunkiuosius.

Lydymosi temperatūra – vadinama tokia temperatūra, kurioje metalas iš kietos būsenos pereina į skystąją. Pagal lydymosi temperatūrą metalai skirstomi į sunkialydžius (volframas- 3416oC, tantalas- 2950 oC, titanas- 1725 oC ir kit.) ir lydžiuosius (alavas- 232 oC, švinas- 327 oC, cinkas- 419,5oC, aliuminis- 660oC ). SI vienetų sistemoje lydymosi temperatūra išreiškiama Kelvino laipsniais (Ko)

Šilumos laidumu - vadinama metalų savybė perduoti šilumą iš šiltesnių kūno dalių į šaltesnes. Sidabras, varis, aliuminis yra labai laidūs šilumai. Geležies šilumos laidumas maždaug tris kartus mažesnis negu aliuminio ir penkis kartus mažesnis negu vario.

Šiluminiu plėtimusi - vadinamas šildomų metalų matmenų didėjimas ir aušinamų metalų matmenų mažėjimas. Šiluminį plėtimąsi apibūdina šiluminio ilgėjimo koeficientas.

Metalų savybė praleisti elektros srovę apibūdinama dviem priešingomis charakteristikomis - elektriniu laidumu ir elektrine varža . Elektrinio laidumo SI sistemoje vienetas yra simensas (S), elektrinė varža išreiškiama omais ((). Elektros laidai turi būti gaminami iš gero elektrinio laidumo medžiagų ( vario, aliuminio ). Elektriniai kaitintuvai gaminami iš lydinių, kurių didelė elektrinė varža (nichromo, konstantano, manganino ).

Metalų magnetinės savybės vaidina svarbų vaidmenį elektros įrangos gamyboje, ryšių prietaisams, transformatoriams, elektros varikliams

Cheminės savybės - apibūdina metalų atsparumą oksidacijai arba gebėjimą jungtis su įvairiomis medžiagomis – oro deguonimi, rūgščių, šarmų ir kitų medžiagų tirpalais. Kuo lengviau metalas jungiasi su kitais elementais, tuo greičiau jis suyra. Metalų, kurių paviršių veikia agresyvi išorinė aplinka, cheminis irimas vadinamas – korozija.

Į metalų chemines savybes turi būti atsižvelgiama gaminant visus gaminius, ypač gaminius ir detales, kurie dirbs chemiškai agresyvioje aplinkoje.

Mechaninės savybės – pirmasis reikalavimas, kuris keliamas gaminiui – tai pakankamas stiprumas. Daugelis dirbinių turi būti labai kieti, pavyzdžiui pjovimo įrankiai. Linges ir spyruokles gaminti naudojami specialūs plienai, kurie pasižymi dideliu tamprumu. Tąsūs metalai naudojami tais atvejais, kai detales veikia smūginės apkrovos. Metalų plastiškumas įgalina juos apdirbti slegiant (kalant, valcuojant)

Metalo lydiniu vadinama sudėtinė medžiaga, gauta sulydžius kelis metalus arba metalus su nemetalais. Pavyzdžiui, į minkštą varį įmaišius alavo, gaunama bronza, kuri yra kietesnė ir už varį ir už alavą, o taip pat pagerėja metalo eksploatacinės ir technologinės savybės. Dauguma lydinių gauname skystame būvyje (lydant), tačiau juos galima gauti ir sukepinant, elektrolizuojant, sutankinant. Ne kiekvienas elementų derinys duoda lydinį. Pavyzdžiui švinas ir geležis dalijasi į du sluoksnius ir gauti iš jų lydinį neįmanoma.

Žmonių civilizacijai svarbiausių metalų sąraše pirmąją vietą teisėtai užima geležis. Mat geležis turi visą kompleksą puikių savybių, pirmiausia ji yra labai stipri ir kieta. Geležis labai plačiai naudojama gamyboje ir buityje. Bet naudojama ne gryna geležis, kurios žemėje iš viso tėra keletas šimtų gramų, o ir tie – tik didelėse mokslinių institutų laboratorijose. Tokia geležis labai brangi ir ne itin stipri. Visa tai ką mes vadiname geležimi, iš tikrųjų yra paprastas plienas.

  • Inžinerija Aprašymai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (5317 žodžių)
  • Inžinerijos aprašymai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Metalų sąvybės aprašymas
    10 - 5 balsai (-ų)
Metalų sąvybės aprašymas. (2015 m. Gruodžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/metalu-savybes-aprasymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:43