Meteorologijos laboratoriniai darbai


Fizikos laboratorinis darbas. Meteorologijos laboratoriniai darbai. Įvairių dirvožemių albedo matavimas užtvariniu fotoelementu. Darbo tikslas. Ištirti įvairių dirvožemių albedą. Teorinė dalis. Aparatūra. Įvairių dirvožemių albedo matavimo užtvariniu fotoelementu rezultatai. Išvados. Didžiausias albedas yra jūrinio smėlio, molio albedas šiek tiek mažesnis, o durpių albedas mažas. Aukščių skirtumo nustatymas aneroidiniu barometru. Darbo tikslas. Nustatyti aukščių skirtumą tarp darbų vadovo nurodytų taškų ir atmosferos slėgį P2, viršutiniame taške, perskaičiuojant P2 jūros lygyje. Teorija. Aparatūra. Išvados. Higrografas ir higrogramų apdorojimas. Darbo tikslas. Susipažinti su higrografu ir išmokti apdoroti higrogramas. Teorija. Aparatūra. Išvados. VĖJŲ ROŽĖ. Darbo tikslas. Išmokti nubrėţti vėjų roţę ir nustatyti vyraujančią vėjų kryptį. Teorija. Išvados.


Skirtumas tarp paklotinio paviršiaus ir atmosferos spinduliavimo energijų apšviestumų yra vadinamas efektinio spinduliavimo energiniu apšviestumu E.

Darbo tikslas. Nustatyti aukščių skirtumą tarp darbų vadovo nurodytų taškų ir atmosferos slėgį P2, viršutiniame taške, perskaičiuojant P2 jūros lygyje.

Ilgą laiką atmosferos slėgis buvo matuojamas gyvsidabrio stulpeliu, išreikštu milimetrais. Nuo 1930m. įvestas- baras,o nuo 1971m. – paskalis (N/m2). Tarp šių matavimo vientetų egzistuoja toks sąryšis: 1 bar = 103mbar =102 kPa 1hPa =100 Pa= 1 mbar = 0,75mm. Hg. st.

Pagal atmosferos slėgio kitimą galima nustatyti artėjančius orus. Matuojant atmosferos slėgį tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku, apdoroti duomenys pažymimi geografiniame žemėlapyje. Vienodo slėgio taškai sujungiami ištisinėmis linijomis- izobaromis. Pagal jų aukščius nustatomos aukšto ir žemo slėgio sritys. Peržiūrėjus dar kelis sinoptikų žemėlapius, galima pastebėti ciklonų ir anticiklonų pasislinkimo kryptį ir greitį.

Barometro veikimas pagrįstas gyvsidabrio sunkio jėga. Prietaisą sudaro stiklinis vamzdelis, kuriame yra gyvsidabrio. Šis stulpelis sandariai sujungtas su puodeliu, kurio viršuje yra skylutė su varžteliu. Matuojant slėgį, varžtelis atsukamas, kad oras esantis vamzdelyje ir išorėje susisiektų. Tuomet gyvsidabrio stulpelis krinta tiek kol gysidabrio sunkio jėga tampa lygi atmosferos slėgiui.

Atmosferos slėgio matavimo prietaisams taikomos pataisos, nes oro temperatūra, geografinė padėtis ir aukštis virš jūros lygio, barometro gamybos būdas keičia prietaiso rodmenis. Pataisų rūšys: Temperatūros pataisa; Kapiliarinės dispersijos pataisa; Vietos aukščio pataisa; Vietos geografinės platumos pataisa.

Barometrinė niveliacija- taškų aukščių nustatymas matuojant atmosferos slėgį. Barometrinis žingsnis- tai aukščių skirtumas, kuriame atm. slėgis pakinta 1 slėgio vnt. ∆h=8000p1+λt. Horizontalus barometrinis gradientas- slėgio kitimas nuo didesnio link mažesnio statmenai izobaroms, esančiomis kas 100m.

Santykinis oro drėgnumas: Kiekvienai temperatūrai būdingas tam tikras didžiausias garų

Oro drėgnumui matuoti naudojami 2 metodai. Psichrometrinis metodas pagrįstas oro temperatūrų stebėjimu, atliekamu sausuoju ir vilgomuoju termometrais. Higrometrinio metodo principas – plauko arba gyvulio plėvelės reagavimas į oro drėgnį. Oro drėgnis matuojamas psichrometrais, higrometrais. Yra dvi psichrometrų rūšys: stoties ir aspiracinis. Aspiracinis psicrometras yra tiksliausiai oro drėgmę nustatantis prietaisas, nes aparatas yra apsaugotas nuo aplinkos poveikio ir ventiliatoriaus pagalba yra palaikomas pastovus oro srovės greitis.

Meteorologijos laboratoriniai darbai. (2014 m. Birželio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/meteorologijos-laboratoriniai-darbai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:10