Metodologija ir taikomieji tyrimai


Pedagogikos referatas. Pažinimo procesas. Pažinimo koncepcija. Pažinimo būdai. Metodologija ir metodas. Tyrimo procesas ir jo organizavimas. Tyrimo temos pasirinkimas. Mokslinės literatūros analizė. Eksperimento metodas ir jam keliami reikalavimai. Tyrimų būdai. Trumpalaikiai tyrimai. Ilgalaikiai tyrimai. Kiekybiniai tyrimai. Kiekybinių tyrimų samprata. Eksperimento ir įvertinimo tyrimas. Kokybiniai tyrimai. Kokybinio tyrimo samprata. Veiklos tyrimas. Atvejo tyrimas. Interviu. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai.


Tai pedagogikos mokslų šaka, tirianti įvairių dalykų mokymą;

Metodologiją (mokslą apie metodus) taip pat galima suprasti dvejopai:

tai mokslas, aiškinantis mokslinio tyrimo metodus, bendra mokslų metodų teorija;

Tai filosofinė disciplina, nagrinėjanti tikrovės pažinimo klausimus, mokslinio mąstymo būdą bei principus.

Kiekvienai mokslo sričiai būdingi ir kai kurie specifiniai metodikos bei metodologijos bruožai. Pvz., geografijai būdingas kompleksinis klausimų nagrinėjimas, plačiai naudojant kartografinę medžiagą, remiantis kitų mokslo šakų – ekologijos, ekonomikos, biologijos, ūkinės veiklos analizės duomenimis. Sprendžiant šiluminės fizikos problemas plačiai yra naudojama skysčių arba dujų dinamikos tyrimų rezultatai ir pan. 

Moksline veikla siekiama kurti naujas mokslo žinias, o praktine veikla, remiantis žinomais mokslo faktais, siekiama nustatyti ir realizuoti reiškinių (sistemų, procesų, elementų ir kt.) tobulinimo galimybes.

Moksliniai tyrimai gali būti atliekami formaliose struktūrose, pramonės, komercijos ar kitokios profesinės veiklos organizacijose, taip pat ir neformaliame kontekste, pavyzdžiui, tiriant šeimos, vietinės bendruomenės aspektus ir pan. Tokie tyrimai privalo remtis teoriniais bei metodologiniais įvairių mokslų ištekliais. Juose taip pat turi būti naudojami tiems mokslams būdingi tyrimo metodai. Be to, ir pats tyrimas gali būti skirtas naujų tyrimo metodų sukūrimui bei jau žinomų tobulinimui.

Praktiniai tyrimai yra atliekami taikant jau turimas mokslo žinias praktikoje, pavyzdžiui, remiantis edukologijos teorinėmis žiniomis, vykdyti švietimo ir ugdymo praktinės veiklos tyrimus. Aišku, šiems praktiniams tyrimams atlikti reikalinga tiek tiriamos srities, tiek tiriamojo darbo kompetencija.

Savo ruožtu pagal praktinį pritaikomumą moksliniai tyrimai skirstomi į:

Fundamentalieji (teoriniai) tyrimai (fundamentalus – tvirtas, solidus, patvarus, svarbus, esminis) skirti teorinėms mokslo problemoms nagrinėti, formuluoti naujus dėsnius. Jie lemia visuomenės pažangą. Tai tyrimai, kurie atliekami neturint galvoje jokio pritaikomumo, t.y. jie atliekami tam, kad būtų patenkintas poreikis žinoti, neketinant išspręsti kokios nors problemos. Šiuose tyrimuose ne visada racionalu išrinkti prioritetines kryptis. Šių tyrimų rezultatai sudaro taikomųjų tyrimų teorinę bazę.

Kitaip negu taikomieji tyrimai, kurių rezultatai dažnai būna akivaizdūs ir greitai panaudojami praktikoje, fundamentalių tyrimų nauda išaiškėja gerokai vėliau. Tačiau jų taikymo sritis būna nepalyginamai platesnė, o efektas – didesnis.

Fundamentiniai tyrimai yra mokslo šerdis. Be jų negali rutuliotis nė viena mokslo šaka. Fundamentiniai tyrimai yra gamtos, visuomenės, žmogaus mąstymo pagrindinių struktūrų, jų kitimo ir sąveikos tyrimai, dėsnių ir dėsningumų formulavimai.

Kiekvienas tyrėjas tiriamojo darbo pradžioje susiduria su tokiais sunkumais:

Tiriamos problemos apibrėžimas: gebėjimas taip apibrėžti problemą, kad ji nusakytų darbo tikslą, paaiškintų kodėl problema svarbi, nurodytų su ja susijusius suvaržymus ir apibūdintų, kokie bus vartojami terminai moksliniame darbe.

Tyrimo kryptingumas: gebėjimas taip suformuluoti tyrimo tikslą, uždavinius ir hipotezes, kad jie taptų tyrimo gairėmis.

Parengiamojo tyrimo plano sudarymas bei pateikimas: gebėjimas tyrimo siūlymus sujungti i viena visumą ir organizuoti mokslinio darbo procesą.

Suformuluoti temą nėra paprasta ne tik pradedančiajam, bet ir turinčiam mokslinio darbo patirtį tyrėjui. Pasirenkant temą, siūloma atkreipti dėmesį i šias rekomendacijas:

Ar bus finansinių išteklių.

Problemos pagrindimas nėra savitikslis. Šis procesas visų pirma reikalingas pačiam tyrėjui. Jis išnagrinėja, apmasto visus tiriamos problemos aspektus, supranta jos svarbą, nustato vietą moksle, praktinę reikšmę, moksline verte, jaučia atsakomybę už savo tyrimo kokybę.

Problemos formuluotė dažniausiai yra sakinys ar pastraipa, paaiškinanti numatomo tyrimo tikslą. Kartais problema formuluojama kaip tyrimo klausimas: Ar Vilniaus universiteto įkūrimas tapatintinas su aukštojo mokslo pradžia Lietuvoje, kaip kad dažnai suprantama? (Jakavičius, 1997).

Pavyzdys 1. Temos formulavimas: „Lietuvos aukštasis mokslas?“- kas yra, teorinis uždavinys. Numatyti Lietuvos aukštojo mokslo vystymosi pokyčius ir perspektyvas – praktinis uždavinys. Mokslinė problema – siekimas tyrinėti tai, kas nebuvo analizuota ir lyginta: Lietuvos aukštojo mokslo charakteristika, pasiekimai ir nauja kokybė, lyginant su pagrindiniais aukštojo mokslo modeliais pasaulyje.

Stebėjimo duomenų interpretavimas. Bet kuriuos duomenis, prieš įvelkant į mokslo kalbą, reikia atitinkamai sutvarkyti, susisteminti. Būdami priklausomi nuo teorijos, stebėjimo duomenys turi patvirtinti arba paneigti hipotezę. Todėl būtina juos interpretuoti. Pedagoginių tyrimų stebėjimo objektu gali būti mokinių arba klasės elgesys mokymo procese, užduočių atlikimas, mokinių poelgiai, pedagogo elgsena, mokumo metodas ir kt. Vienuose šaltiniuose labiau akcentuojami bendrojo pobūdžio reikalavimai: 

  • Pedagogika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 41 puslapis (11535 žodžiai)
  • Pedagogikos referatai
  • Microsoft Word 77 KB
  • Metodologija ir taikomieji tyrimai
    10 - 2 balsai (-ų)
Metodologija ir taikomieji tyrimai. (2015 m. Gegužės 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/metodologija-ir-taikomieji-tyrimai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 20:13