M.Heideggerio teksto Pamatinis metafizikos klausimas analizė


Filosofijos analizė. „kodėl yra buviniai, o ne priešingai – niekas? “, šį klausimą heideggeris iškelia kaip pamatinį metafizikos klausimą. Šis klausimas, kaip kad nurodė heideggeris, yra pirminis klausimas. Pirminis ne chronologine tvarka, tačiau pirminis pirmaprade prasme ir pirminis gilumo, platumo – taigi – artumo tau, kaip žmogui pasaulyje, kaip pavyzdiniam buviniui tarp buvinių.


kodėl yra buviniai, o ne priešingai – niekas? , šį klausimą heideggeris iškelia kaip pamatinį metafizikos klausimą.

Taigi į ką nurodo ir kaip pasirodo klausimas kaip toks? Manau, pradėjus ieškoti to, kaip į tą klausimą išeinama, taigi, kaip kyla toks klausimas, mes atsiremsime ir į tai, į ką klausimas nurodo savo esme. Kaip tad savastis užklausia tokį klausimą? Kokios reikia situacijos, kad tasai klausimas būtų užklaustas esmiškai, užklaustas visu ‚tavimi‘? Klausimas siūlo buvinių nebuvimo galimybę. Argi įsitvėrusiam buvinių žmogui gali kilti tokia abejonė? Ar gali žmogui, savo pasaulį suvokiančiam pagal jį supančius daiktus, kilti klausimas apie daiktų nebuvimo galimybę?.

Heideggeris rašo: šis klausimas kyla didžios nevilties akimirkomis, kai atrodo, kad daiktai netenka bet kokio svorio ir jų prasmė aptemsta. Jis gali staigiai nuskambėti tarsi duslus varpo dūžis, leidžiantis mus išgirsti mūsų štai-buvimą (dasein), ir palaipsniui nutilti. Šis klausimas kyla džiūgaujančioje širdyje, kai visi daiktai iškyla perkeisti ir pirmapradžiai, tarsi mums būtų aiškiau, jog jų nėra, o ne tai, kad jie yra ir yra tokie, kokie yra. Šis klausimas kyla iš nuobodulio – kai esame vienodai nutolę ir nuo nevilties, ir nuo džiugesio, ir kai užsispyręs kasdieniškumas išskleidžia mums prieš akis dykumą, kurios viduryje atsidūrusiems mums visiškai vis tiek, ar buviniai yra, ar jų nėra . Ką galime spręsti apie pamatinį klausimą, jį sukeliančias aplinkybes, iš šios heideggerio nubrėžties? Pirma, kad tokio klausimo ‚dirbtinai‘ nesukelsi. Klausimas pats tave ištinka. Jei klausimo užklausimas nepriklauso nuo tavęs paties, reikia ieškoti priežasčių už savęs. Ką sako heideggeris? Klausimas kyla, kai tarp tavęs ir buvinių aplink tave kyla tam tikras, nekasdienis, ypatingas ryšys. Buvinių buvimas sukelia nuostabą. Džiaugsmas jais, neviltis, kasdienybės rūgštis ar tavęs kaip prasminio daikto tarp kitų daiktų šioje žemėje patirtis. Nuostaba. Pasilikime ties ja kiek ilgiau. Įsiklausykime į tai, ką jis sako, ir, kaip sako heideggeris, pasistenkime išgirsti joje pirmapradį būties balsą.

Ar nuostaba yra psichinio pobūdžio ar metafizinio? Psichinio pobūdžio nuostabą galėtume pavadinti sensacija. Sensacija kaip šokiruojanti tikrovės pasiteikimo forma. Nuostaba, bent jau tokia, apie kokią kalbą heideggeris savo šaknis įleidusi metafizikos dirvoje. Kokia tuomet, ta metafizinė nuostaba? Pirmiausia matome, kad stebimąsi daiktais, vadinasi, nuostaba, kyla nuo stebėjimo kaip tokio, fakto.

  • Filosofija Analizės
  • 2011 m.
  • 4 puslapiai (1137 žodžiai)
  • Filosofijos analizės
  • Microsoft Word 12 KB
  • M.Heideggerio teksto Pamatinis metafizikos klausimas analizė
    8 - 3 balsai (-ų)
M.Heideggerio teksto Pamatinis metafizikos klausimas analizė. (2011 m. Balandžio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/mheideggerio-teksto-pamatinis-metafizikos-klausimas-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:45