Miesto nuotekų projektavimas


Technologijų kursinis darbas. Aiškinamasis raštas. Nuotekų debitų skaičiavimai. Skaičiuotinų nuotekų debitų nustatymas. Nuotekų užterštumo skaičiavimas. Poveikio priimtuvui skaičiavimas. Reikiamo išvalymo efektyvumo skaičiavimas. Pirminių nusodintuvų poreikis. Slėgio slopinimo kamera. Latakas. Grotos. Susidarantis per parą nuogrebų kiekis. Smėliagaudės. Smėlio separatoriai. Debito matavimo mazgas. Biologinio valymo įrenginių skačiavimas. Veikliojo dumblo koncentracijos nustatymas. Fosforo šalinimas. Azoto šalinimas. Nitrifikacijos ir denitrifikacijos zonų tūrio santykio nustatymas. Nitrifikuoto ir denitrifikuoto dumblo mišinio siurblių parinkimas. Dumblo amžiaus nustatymas. Dumblo prieaugio nustatymas. Nitrifikacijos ir denitrifikacijos zonų tūrių skaičiavimas. Veikliojo dumblo reaktoriaus matmenų nustatymas. Dumblo apkrovos nustatymas. Reikiamas ištirpinti deguonies kiekis. Pagal Matuzevičiaus rekomendacijas. Pagal vokiečių standartą ATV-DVWK-A 131E. Latakas tarp bioreaktoriaus ir antrinių nusodintuvų. Antrinių nusodintuvų projektavimas. Antrinio nusodintuvo gylio skaičiavimai. Latakas po antrinių nusodintuvų. Ištekančio debito matavimo mazgas. Valytų nuotekų išleistuvas. Panaudota literatūra. Brėžiniai.


Gamybines – susidaro vandenį naudojant įvairiuose gamybos procesuose, dažniausiai plaunant ir aušinant;

Šio kursinio darbo tikslas – susipažinti su nuotekų valymo technologijomis, valymo procesais ir valymo įrenginiais; išmokti apskaičiuoti nuotekų valymo pagrindinius rodiklius (nuotekų užterštumą, nuotekų debitus). Kursinio darbo užduotis suprojektuoti miesto nuotekų valyklą.

Pagal kursinio užduoties lapą ir atsižvelgus į gyventojų skaičių (100 tūkst.žm), miesto nuotekų valykla bus projektuojama Panevėžio mieste (pagal 2011 metų duomenys, čia gyventojų skaičius lygus 109 028 žmonių). Pradedant skaičiuoti svarbiausiai yra apskaičiuoti valomų nuotekų debitus, kurie yra: vidutiniai (paros ir valandos) ir didžiausi (paros, valandos ir sekundinis), taip pat nemažą įtaką projektuojant nuotekų valyklą daro ir lietus. Todėl, projektuojant nuotekų valyklą būtina į tai atsižvelgti. Kursinio darbo metu bus apskaičiuoti nuotekų debitai ir užterštumai, o taip pat apskaičiuoti reikalingi nuotekų valymo įrenginiai ir parinkti jų modeliai.

Nuotekų, valomųnuotekų valykloje, užterštumas apskaičiuojamas pagal šiuos rodiklius (Dauknys 2011):

pagal skendinčių medžiagų koncentraciją (norma 70 g gyv./d);

pagal bendra azotą (norma 12 g gyv./d);

pagal bendra fosforą (norma 2,7 g gyv./d) .

Taip pat svarbu, skaičiuojant nuotekų užterštumus apskaičiuoti teršalo masę pagal ekvivalentinį gyventojų skaičių. Ekvivalentinis gyventojų skaičius (EGS) – gamybinių nuotekų rodiklis, apskaičiuojamas palyginant gamybinių ir buitinių nuotekų arba jų teršalų paros kiekius. Panevėžio mieste ekvivalentinis gyventojų skiačius yra lygus 119 839 žmonių. Apskaičiavus pagrindinius debitus ir užterštumus galima pereiti ir prie valymo įrenginių skaičiavimų.

Atitekančios nuotekos iš miesto tinklų į nuotekų valyklą patenka į slėgio slopinimo kamerą, kurį projektuojama pagal maksimalų sekundės debitą (431,19 l/s). Po slėgio slopinimo kameros nuotekos pereina per debito matavimo mazgą ir nustatomas atitekančių nuotekų kiekis. Tada nuotekos patenka į grotų pastatą, kur nuotekos išvalomos nuo stambių nešmenų. Grotų modelis parenkamas atsižvelgiant į debitą ir protarpius tarp grotų strypų. Grotų modelis SSL1500x1465x3, protarpių skaičiuos tarp strypų 3 mm. Išvalytos nuotekos nuo stambių nešmenų tiekiamos į horizontaliai aeruojamas smėliagaudes, kuriose sulaikomos žvyro ir smėlio dalelės. Taip nuo galimo kišimosi apsaugomi toliau esantys vamzdynai, taip pat apsaugoma ir įranga nuo smėlio dalelių žalingo poveikio. Nuosėdos iš smėliagaudžių šalinamos siurbliais ir tiekiamos į mechaninį smėlio sausinimo įrenginį. Po smėliagaudžių nuotekos patenka į pirminius nusodintuvus, kur sumažinama skendinčiųjų medžiagų koncentracija, tačiau šio kursinio darbo atveju pirminiai nusodintuvai neprojektuojami, o tiesiogiai patenka į biologinį valymą – bioreaktorių. Čia šalinamas azotas ir fosforas. Biologiniu būdu valytoms nuotekoms nuo veikliojo dumblo atskirti naudojami spinduliniai antriniai nusodintuvai. Po jų valytos nuotekos prateka debito matavimo mazgą ir išteka į upę.

Miesto nuotekų projektavimas. (2015 m. Gegužės 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/miesto-nuoteku-projektavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 23:11