Miesto oro kokybės ir smogo problema


Aplinkos referatas.

Įvadas. Kas yra oro tarša ? Oro užterštumo normos. Paaiškinimai. Kas sukelia oro taršą ? Oro monitoringo vietos. Į kokių teršalų koncentracijas atsižvelgiama, nustatant OUI? Kaip elgtis, kad išvengtume žalingo poveikio sveikatai? Užterštumo poveikis sveikatai. Kietosios dalelės (KD10, KD2,5). CO / Anglies monoksidas. SO2 / Sieros dioksidas. O3 / Ozonas. Angliavandeniai (CmHn). Azoto dioksidas (NO2). Aplinkos oro kokybės gerinimas. Smogas. Problemos sprendimas. Išvados. Literatūra.


Labai svarbu kontroliuoti pagrindinių teršalų koncentraciją ore. Ženklus trumpalaikis teršalų koncentracijos padidėjimas gali sukelti ūmius sveikatos sutrikimus, o ilgalaikis mažesnis kiekis teršalų gali sukelti lėtinius negalavimus. Oro kokybei vertinti yra išskirtos trys teritorijos: visos šalies teritoriją apimanti zona, Vilniaus ir Kauno aglomeracijos.

− nepalankios teršalams išsisklaidyti meteorologinės sąlygos (silpnas vėjas arba štilis, rūkas, dulksna).

Pagrindiniai ADMS-Urban modelio įvesties parametrai yra:

Fonas – tai foninės koncentracijos esančios pasirinktoje teritorijoje.

Vietinė aplinka – tai vietovės reljefas ir šalia esantys pastatai.

Pagrindinių oro teršalų vidutinės metinės koncentracijos labiausiai teršiamose Lietuvos miestų vietose

Remiantis aplinkos oro monitoringo duomenimis, 2010 m. nustatytos kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5), azoto dioksido (NO2), švino, benzeno vidutinės metinės koncentracijos Lietuvos miestų

Jei CO2 pasiekia 4 %, – skauda galvą, ūžia ausyse, žmogus susijaudina; 8–15 % – netenka sąmonės dėl O2 stokos.

Esant padidėjusiai šio teršalo koncentracijai aplinkos ore, į plaučius patekęs anglies monoksidas per alveoles patenka į kraują. Kraujyje CO jungiasi su hemoglobinu ir sudaro junginį, kuris trukdo kūno audinius bei organus aprūpinti deguonimi. Ypač jautrūs yra vaikai bei vyresnio amžiaus asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo organų ligomis.Jeigu aplinkos ore anglies monoksido koncentracija sudaro daugiau nei 0,08 mg/l ir yra veikiama 3 – 5 valandų laikotarpyje, tokia teršalo koncentracija gali turėti poveikį CNS (centrinei nervų sistemai).

Lietuvoje azoto oksidais labiausiai užteršti didieji miestai – Kaunas, Vilnius, Klaipėda, taip pat Mažeikiai.

Ozono koncentracija Alytaus mieste tyrimų laikotarpiu neviršijo žmonių sveikatos apsaugai nustatytų normų. Prie intensyvaus eismo gatvių Alytaus mieste vidutinė ozono koncentracija buvo apie 20% mažesnė nei šiaurinėje pramoninėje miesto dalyje. Gyvenamajame Likiškėlių mikrorajone vidutinė metinė ozono koncentracija siekė 66 μg/m3, t.y. buvo didesnė nei prie intensyvaus eismo gatvių, bet mažesnė, nei pramoninėje miesto dalyje. Šalia intensyvaus autotransporto miesto gatvių, kur įprastai būna padidėjusi azoto oksidų koncentracija, ozono koncentracijos ore buvo mažesnės, kadangi azoto monoksidas, vykstant fotocheminėms reakcijoms, „sunaikina“ ozoną. Dėl šios priežasties, metiniai ozono koncentracijos vidurkiai buvo didesni pramonės bei gyvenamuosiuose mikrorajonuose, o prie gatvių su maksimaliu autotransporto kiekiu – mažesni.

Aplinkos oro monitoringo duomenys rodo, kad didžiausios azoto dioksido (NO2) koncentracijos kaip ir ankstesniais metais nustatomos tose stebėjimų stotyse, kuriose stebima transporto įtaka oro kokybei ir ypač esant nepalankioms teršalų sklaidai meteorologinėms sąlygoms. 2010 m. maksimalios NO2 vertės šalies miestų ore svyravo nuo 92 iki 258 μg/m³. Sausio ir vasario mėn. Klaipėdoje, Šilutės plento oro kokybės tyrimų stotyje užfiksuoti 2 atvejai, kai azoto dioksido koncentracija siekė atitinkamai 203 ir 258 μg/m3 ir viršijo 1 valandos koncentracijai nustatytą ribinę vertę (200 μg/m3), tačiau aplinkos oro kokybės normos nebuvo pažeistos, nes pagal teisės aktų reikalavimus ši ribinė vertė neturi būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per metus.

2) motorinių transporto priemonių sukeliamos taršos mažinimas;

Projektą remia Lietuvos Respublika. Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

Pažemio ozonas yra laikomas nekenksmingu , jei jo koncentracija neviršija 60 . Remiantis Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2002/3/EB, siekiant apsaugoti gyventoju sveikata, 8 valandų vidutinė ozono koncentracija aplinkos ore neturi viršyti 120 μg/m3 daugiau nei 25 dienas per metus, imant trejų metų vidurkį.

Aukštos ozono koncentracijos patalpos ore gali sukelti kvpavimo nepakankamuma, sausa kosuli, skausma giliai įkvepiant, krūtinės maudima ir kartais netgi pykinimą. Žmogus, būdamas patalpoje ir kvėpuodamas oru, kurio sudėtyje yra ozono, kartais net nenutuokia savo negalavimų priežasties. Nors ozonas turi aštrų specifinį kvapą, tačiau jis nėra ozono koncentracijos lygio indikatorius. Būdamas stipriu oksidatoriumi, ozonas slopina uoslės receptorius ir po kurio laiko ozono

  • Aplinka Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (5410 žodžių)
  • Universitetas
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 906 KB
  • Miesto oro kokybės ir smogo problema
    10 - 4 balsai (-ų)
Miesto oro kokybės ir smogo problema. (2016 m. Birželio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/miesto-oro-kokybes-ir-smogo-problema.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 11:53