Miesto struktūrinių elementų genezė


Sociologijos referatas.

Pagrindinių miesto struktūrinių elementų genezė. Pagrindinės darbe vartojamos sąvokos. Urbanistinė erdvė. Viešoji erdvė. Urbanistinė struktūra. Viešoji erdvė urbanistinėje struktūroje. Miesto aikštė. Erdvinė struktūra. Miesto aikščių , kaip viešųjų erdvių sistemos sudedamųjų dalių nuostatos įvertinimas hierarchinės sistemos kūrimas. Lietuvos didžiųjų miestų aikščių struktūra , jų sistemos.


Šiuolaikinis modernus miestas – sudėtinga jį sudarančių elementų, jų ryšių ir aplinkos sistema. Jame sparčiai formuojasi bendruomenės, socialinės sistemos, auga ekonominės bei techninės galimybės. Vykstant šiems pokyčiams neišvengiamai atsiranda aplinkos modernizavimo poreikis. Miesto aikštės, kaip urbanistinio audinio sudedamosios dalies, visuomeninių erdvių kaitos ir estetinių transformacijų problema, iškilusi atsiradus keičiantis sociokultūriniam veidui (dingstant ideologiniam ženklams), verčia ieškoti universalesnių jos priežasčių nei konkreti architektūrinė kokybė ar struktūriniai – planiniai sprendiniai konkrečiose situacijose. Svarbesnis vaidmuo čia tenka konkrečių sąlygų ir problemų formuluotėms, nurodančioms gaires architektūriniam sprendiniui. Joms pagrįsti reikalinga kriterijų sistema, kuria remiantis būtų nagrinėjamas konkretus pavyzdys problemiškai situacijai. Galima teigti, jog urbanizacijai įgaunant vis stipresnį pagreitį, viešosios erdvės ir aikštės yra miesto urbanistinio audinio kokybės atspindys.

Pasirinkti miestai: Londonas, Lionas, Kopenhaga, Londonas, Lionas, Kopenhaga, Amsterdamas, ir kiti didieji miestai stipriai keičia urbanistinės erdvės vaidmenį visuomeniniam mieste. Šios erdvės pėstiesiems miesto centre reikia ne vien susisiekimui, bet ir laisvalaikiui, rekreacijai. Specifinis centro erdves bruožas yra teikiama veiklos galimybių įvairovė: kur susiburia daug žmonių, ten susikuria specifinė bendravimo atmosfera.

Vilniuje centriniame miesto rajone viešųjų erdvių procentas, lyginant su garsiais vakarų Europos miestais, yra labai mažas. Istoriniai centrai daugmaž susiformavę, kartais net jų kompozicinis neišbaigtumas yra fiksuojamas kaip nekeičiama konstanta. Problemiškiausios miestų teritorijos yra tos, kurios yra potencialiai konversinės.

Istorinėje miesto centro dalyje atsirandantys milžiniški dariniai (Kauno „Akropolis“) sukelia negatyvų poveikį daugeliu aspektu. Tokio stambaus prekybos objekto įkūrimas miesto centre, ilgam laikui palaidojo idėjas atgaivinti istorinę Laivės alėjos viešąją erdvę. Šios Kauno miesto centrinės gatvės modernizacijos idėjos tapo panašesnės į miesto valdžios populistinius lozungus, o ne į adekvačius rezultatus, kurie iki šiol geriausiu atveju baigdavosi tik „kosmetiniu“ remontu. Galima teigti, leidusi Kauno centre atsirasti „Akropoliui“, miesto valdžia sumenkino Laisvės alėją, kuri tampa erdve, be aiškios funkcijos ir be traukos.

  • Sociologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (1593 žodžiai)
  • Kolegija
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 1036 KB
  • Miesto struktūrinių elementų genezė
    10 - 4 balsai (-ų)
Miesto struktūrinių elementų genezė. (2016 m. Gegužės 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/miesto-strukturiniu-elementu-geneze.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:30