Miestų gatvių tinklas


Inžinerijos referatas. Įvadas. Miestas. Miesto sąvoka. Miestų reikšmės. Miestų planavimas. Susisiekimo sistema mieste. Gatvių klasifikacija. Gatvių tinklo planavimo tikslai. Gatvių tinklas (aplinkeliai, užmiesčio keliai). Išvados. Literatūra. Priedai.


Daugelis iš mūsų kuriamės miesto teritorijose, nes taip iš dalies papraščiau pasiekti darbą, universitetą, mokyklą, darželį ar kitas gyvybiškai svarbias vietas, taip čia esti kultūrinis gyvenimas, pramogos viskas vienoje vietoje.

Pagrindinės miesto gatvės ir takai sudaro tinklą, kuris labai svarbus visuomenės gyvenime visais aspektais. Vienas iš pagrindinių miesto esminių trūkumų ir yra didžiulės transporto spūstys, kurios apkartiną gyvenimą kone kiekvienam miesto gyventojui.

Automobilių skaičius ganėtinai sparčiai auga, taip sudarydamas problemas miesto gyventojams, bei miesto valdžiai. Kiekvienais metais miesto valdžia stengiasi spęsti šitas problemas perplanuojant ar papildant esamą gatvių tinklą taip, kad būtų galima protingai paskirstyti labiausiai aprakautas miesto zonas.

Suprojektuoti ir pastatyti viadukai, aplinkkeliai, tiltai ar kiti elemtai leidžia itin efektyviai kontroliuoti miesto transportą..

Rašto darbo tikslas – išanalizuoti miestų gatvių tinklus, jo tikslus, nustatyti gatvių klasifikacijas teoriniu apsektu.

Darbo objektas – Klaipėdos miesto gatvių tinklas ir kai kurių problemų sprendimas.

Darbo uždaviniai:

Miesto reikšmė ir planavimo metodologinė analizė;

Miestų gatvių tinklų metodologinė analizė ir kai kurių problemų sprendimai;

Pateikti išvadas padėsiančius atskleisti pasirinktos temos aktualumą.

Rengdama rašto darbą naudojau šį metodą – antrinių duomenų ir mokslinės literatūros apžvalga ir analizės.

Gatvių tinklo neįmanoma būtų atsitieti nuo miesto, jei neegzistuotų miestai tai ir apie gatvių tinklus ir jų klafikacijas galėtume nekalbėti. Taigi trumpai apžvelkime miesto sąvoką, miesto reikšmę bei jo planavimo ypatumus.

Dažniausiai identifikuojant mietą minimi tokie kriterijai:

Miestus pradėta laikyti pagrindiniais globaliosios “ekonomikos varikliais”: čia konsentruojasi ekonominis ir socialinis kapitalas, tai svarbūs ekonominio, mokslinio-technologinio ir kultūrinio žmonijos progreso centrai.[4]

Miestai ir kaimai, nuo seno kaip ir šiais laikais, būdavo skirstomi į kategorijas pagal gyventojų skaičių, sudėtį, gyventojų užsiėmimą arba profesiją – iš tuo metų egzistavusio visuomenės skirstymo į keturias kategorijas (žemos kvalifikacijos darbininkų, žemdirbių ir prekybininkų, tvarkos sergėtojų – valdytojų ir intelektualų darbą atliekančių žmonių) galima buvo labai tiksliai apibūdinti miestų gyventojų sudėtį, pritaikyti miestus gyventojų poreikiams. Šis miestų planavimo nuostatų šaltinis labai išsamiai apibūdina kiekvieną galimą miesto ar kaimo variantą, nurodo gatvių pločius, kryptis, pagrindinių pastatų vietas, gyventojų skaičių, gatvių skaičių (nuo – iki), tam tikras gatvių kategorijas. [6]

Miesto plano pobūdį nusakanti sąvoka – jo konfgūracija , t. y. kontūras arba horizontalioje projekcijoje miesto teritoriją apribojanti linija.

Miestų planavimo dalyvius galima išskirti į dvi grupes:

Antroji – profesionalūs planuotojai, kurių darbo tikslas – sukurti trumpesnei ar ilgesnei ateičiai miesto sistemos modelį, adekvatų žinomiems poreikiams ir interesams ;

Fizinis – vaizdžiausias ir neišvengiamas planavimo sprendinių pateikimas. Šiame planavime operuojama fiziniais objektais – didelėmis teritorijomis ir sklypais, namais, pastatais ir tiesiniais, želdynais ir želdynų teritorijomis ir pan.

Bendrasis – labiausiai išplėtotas platyn ir gilyn ir turintis visų kitų planavimų (strateginio, fizinio) elementų.[2]

Miesto teritorijos funkcijų prioritetų (2 paveikslas) sutartiniai žymėjimai pateikti 1 priede. 2 paveiksle pavaizduotas didmiesčio vardą turinti teritorija.

Didmesčiui priskiriama tokia teritorijoje kurioje gyvena per 100 tūkst. žmonių. Lietuvoje didmiesčiu vardus turi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestai.[9]

Vidutiniams ir mažiems miestams priskiriami miestai nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų tokie miestai kaip Alytus, Marijampolė, Mažeikiai.[10]

Šiuolaikinio miesto normalus gyvenimas neįmanomas be išplėtotos gatvių sistemos. Gatvių tinklas yra ypatingai pastovus miesto elementas.

Miesto gatvės ir keliai – gyvybiškai svarbios šiuolaikinio miesto dalys. Jos turi didelę reikšmę miesto transportui organizuoti, sanitarinėms ir higieninėms gyvenimo mieste sąlygoms bei miesto komplekso architektūrinio planavimo vaizdui pagerinti. Dėl miesto teritorijos plėtros, žmonių materialinio ir kultūrinio lygio augimo daugėja transporto priemonių, didėja gyventojų susisiekimo atstumai, taip pat daugėja krovinių pervežimų mieste.[3]

Kiekvienas miestas, miestelis rajonas turi savo gatvių planavimo tikslus, gatvių plėtros projektus ir pan. 3 lenteleje pateikti keletos miestų gatvių planavimo tikslai:

Sutvarkyti miesto gatvių infrastruktūrą ir nustatyti prie jų esamų teritorijų funkcinę paskirtį:

Nustatyti planuojamosios gatvės gyvenamosios teritorijos, inžinerinės ir solialinės infrastruktūros vystymo ir įgyvendinimo gaires, numatyti kvartalo plėtrai reikalinga teritoriją;

Sukurti sveiką, saugią, darnią kvartalo gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas;

  • Inžinerija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 40 puslapių (4307 žodžiai)
  • Universitetas
  • Inžinerijos referatai
  • Microsoft Word 18226 KB
  • Miestų gatvių tinklas
    10 - 6 balsai (-ų)
Miestų gatvių tinklas. (2015 m. Spalio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/miestu-gatviu-tinklas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 18:50