Miestų ir prekybos teisė


Gildijų teisė. Modernių miestų atsiradimas vakarų europoje. Prekybos teisė konspektas. Gildiju teises. Iki xi a. europoje egzistavę miestai iš esmės. Gildija buvo vadinama. Regionų ir miestų šventės vienas iš būdų kultūriniam paveldui populiarinti. argumentai. Regionu ir miestu sventes kulturiniam paveldui populiarinti. Gildijos vakaru europos miestuose. Miestu teise.

Teisės konspektas. Miestų vakarų europoje atsiradimo veiksniai. Gyventojai ir jų organizacijos. Svarbiausi miestų teisės požymiai. Miestų teisės šeimos. Magdeburgo teisė. Lex mercatoria atsiradimas. Prekybos teisės šaltiniai. Svarbiausi prekybos teisės požymiai. Komerciniai teismai. Jūrų teisė, kaip sudedamoji prekybos teisės dalis.


Iki xi a. Europoje egzistavę miestai iš esmės buvo dideli kaimai, kuriuose, be kitų gyventojų, būdavo kelios pirklių ar karių šeimos. Šios benxi a. Pabaigoje ir xii a. V. Europoje atsirado tūkstančiai naujų miestų ir miestelių, kurie nebuvo nei centrinės valdžios administraciniai centrai (kaip romos imperijoje), nei savarankiškos respublikos (kaip senovės graikijoje). Jie buvo kažkas tarpiška. Šių miestų bendruomenės – kad ir kaip jos skyrėsi – visos pasižymėjo bendra miesto bendruomenių savimone ir turėjo panašius teisės institutus: jos visoskova dėl miestų svarankiškumo. Politinė miestų autonomija buvo įgyjama įvairiomis formomis – nuo paprasto svaivaldos teisių pirkimo iki ginkluotos kovos. Miesto tipo gyvenviečių virtimo moderniais miestais sąjūdis dar labiau sustiprėjo po konstanco taikos (1183 m. ), kuri buvo vadinama didžiąja miesto laisvių chartija .

Gyventojai ir jų organizacija. Miestų valdymo pamatas buvo gildijos ir gildijų teisė. Gildija – tai savanoriška (prisiektinė) organizacija, kurios tikslas – savitarpio apsauga ir teisės vykdymas. Augant miestams paplito pirklių, labdaros, amatininkų ir kitokios pasaulietinės gildijos, tačiau jose išliko ir ryškių religinių bruožų, nes jos rūpinosi ir dvasiniais savo narių gyvenimo aspektais. Gildijos nariai periodiškai prisiekdavo brolybę ir pasižadėdavo niekada neišeiti iš gildijos ir ištikimai laikytis jos statuto.

Ten, kur buvo įsikūrusios gildijos, jos užsiimdavo ir įstatymų leidyba – kiekviena gildija turėjo savo taisykles. Be to, gildijos buvo monopoliniai susivienijimai, kurių taisyklės reguliuodavo tokius dalykus, kaip priėmimo į gildiją sąlyggos, darbo dienų ir šventadienių kalendoriai, darbo kokybės standartai, minimalios kainos, atstumai tarp parduotuvių it T. Streikas buvo laikomas sunkiu nusikaltimu.

Gildijos valdymo forma paprastai atitikdavo miesto valdymo formą – gildijai vadovaudavo du ar daugiau atstovų (italijos miestuos vadintų konsulais), kurie būdavo renkami kasmet (kai kur – kas pusė metų).

Gildijos pareigūnai dažnai sudarydavo arbitražinį teismą, į kurį gildijos nariai turėdavo kreiptis prieš kreipdamiesi į miesto teismą. Teisininkai (notarai) dažnai vaidindavo svarbų vaidmenį ne tik aptarnaudami privačias kompanijas gildijų viduje, įformindami dokumentus ir sutartis ir atstovaudami (kaip advokatai) teismuose ir kitose ginčų sprendimo procedūrose, bet ir padėdami tiesiogiai valdyti gildijas ir miestą.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 7 puslapiai (2437 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 18 KB
  • Miestų ir prekybos teisė
    10 - 1 balsai (-ų)
Miestų ir prekybos teisė. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/miestu-ir-prekybos-teise.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:53