Miestų struktūra


Aplinkos referatas. Įvadas. Miesto struktūra. Funkcinės ir fizinės strukturos elementai. Struktūros formavimas. Miesto struktūros tipai. Miestų reikšmė. Miestų raida. Gyvenviečių sistemų pagrindiniai bruožai. Lietuvos gyvenviečių sistema. Gyventojų mobilumas. Gyventojų saugumas mieste. Aplinkos tarša. Išvada. Literatūra.


• zonos: gyvenamoji, miesto centro, verslo, gamybos, apsauginės, kultūros, švietimo, mokslo, mokymo, sandėlių, transporto, poilsio, sporto ir t. t. (gali būti ir kitoks žemės naudojimo apibūdinimas, nes tai yra arba bendro susitarimo arba planuotojo reikalas),

• tiesiniai ir jų tinklai: įvairių hierarchinių rangų ir kategorijų gatvės, keliai, elektros perdavimo linijos, geležinkeliai, kanalai ir t. t.

Miesto struktūra yra bendrojo planavimo objektas. Kiekvienų miesto zonų, fragmentų sklypų, grupių, sklypų struktūra yra detaliojo arba specialiojo planavimo objektas.

• šiuolaikinės susisiekimo politikos neatitinkančią transporto priemonių parko struktūrą,

c.įvertinti patirties padiktuotus normomis (ar bandymais nustatytus) zonų, rajonų ar statinių išdėstymo tokius pagrindinius reikalavimus:

Todėl paprastai uždavinys formuluojamas taip - iš dalies pakeisti esamą struktūrą, pritaikyti naujoms reikmėms. O tai yra dar sudėtingesnis uždavinys, kurį išspręsti trukdo esama struktūra ir savaiminė plėtra, kuri visada įgyja tam tikrą struktūrą. Pastaroji nebūtinai sutampa su planuotąja. Savaiminė plėtra yra ypač stiprus veiksnys, nes ją skatina gaunama nauda (pvz., diferencinė žemės renta, spekuliavimas žemės sklypais).

Pirmoji rėmėsi aiškiu miesto teritorijos suskirstymu pagal vyraujančią žemės paskirtį (funkciją) - gyvenamosios, centro, pramonės, poilsio, medicinos, mokslo, studijų ir kitokios paskirties. Miesto funkcinės zonos ir funkciniai rajonai - tai teritorinės specializacijos išraiška. Specializacija būdinga kiekvienai gamybinei veiklai ir paslaugoms. Priežastys - techninės ir technologinės bei ekonominė ar kita nauda. Saikinga specializacija miestui funkcionuoti neturi esminės įtakos. Tačiau tuo atveju, kai miesto funkcinę struktūrą galima statistiškai kaip specializuotą, atsiranda miesto sistemos funkcionavimo priklausomybė nuo viešojo ar kito susisiekimo būdo (būdų) galimybių, t. y. tik taip miesto zonų, rajonų visuma tampa sistema. Priešingu atveju mieste atsiranda funkcinės dezintegracijos pavojus. Šio pavojaus miestas ir jo gyventojai išvengia tokiais būdais:

Specializaciją paprastai lydi koncentracija pramonės, paslaugų, kitų veiklos rūšių, taip pat ir gyvenamųjų namų viename ar keliuose miesto „punktuose“ - rajone, vadinamajame masyve, centre ir t. t. Tokia miesto funkcinė organizacija turi papildomas neigiamas pasekmes - ilgina keleivių ir krovinių pervežimus, didina ryšių linijinės koncentracijos tikimybę, reversinio tipo eismą, eismo koncentraciją piko valandomis.

Svarbus struktūros požymis - užstatymo vientisumas. Pagal šį požymį struktūros būna:

Koncentrinių miestų pagrindinės zonos išdėstytos žiedais. Koncentriniai miestai gali išsivystyti į žvaigždinę ar palydovinę struktūras.

Kiekvienas struktūros tipas ir forma pasižymi teigiamomis ir neigiamomis savybėmis, kurios negali būti absoliutinamos.

Pirmasis etapas - paprastai nurodoma XIX amžiaus pabaiga. Pramonės revoliucija ir žemės ūkio produktyvumo augimas sukėlė intensyvią kaimo gyventojų migraciją į miestus ir miestų augimą. Techninės raidos lygis lėmė lokalinę koncentraciją ir kompaktišką miestą.

Antrasis etapas - maždaug du XX amžiaus trečdaliai. Urbanizacijos procesas ir jo pasekmės tapo sudėtingos ir naujos - anksčiau nelaikytos svarbiomis: aplinkos tarša, socialinė patologija ir t. t. Toliau vyko intensyvi kaimo gyventojų migracija į miestus. Komunikacijų pažanga sudarė prielaidas gyventojų išcentrinei migracijai, priemiesčiams augti ir jų veiklai integruotis su miestu (suburbanizacija); kaimo vietoves glaudžiai susieti su miestu (ruralurbanizacija). Miestai suformavo mažas ir di¬deles sistemas. Didžiausios sistemos įvairiose šalyse pavadintos aglomeracijomis, konglomeracijomis, konurbacijomis, urbanizuotais regionais.

  • Aplinka Referatai
  • 2015 m.
  • 20 puslapių (3558 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 2633 KB
  • Miestų struktūra
    10 - 5 balsai (-ų)
Miestų struktūra. (2015 m. Kovo 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/miestu-struktura.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:39