Migracijos politika Lietuvoje


Politologijos referatas.

Įvadas. Migracijos ir reemiracijos teorinis aspektas. Migracijos samprata ir esmė. Grįžtamosios migracijos teoriniai aspektai. Grįžtamoji migracija tarptautiniame kontekste. Reemigraciją lemiantys veiksniai. Emigracijos ir grįžtamosios migracijos situacija Lietuvoje 2001 - 2015 m. Emigracijos statistikos analizė. Reemigracijos statistikos analizė. Lietuvos migracijos politikos gairės. LR politikos formavimo ir įgyvendinimo sąlygos dėl reemigracijos. Grįžtamosios migracijos tikslai ir kryptys. Grįžtamosios migracijos Lietuvoje situacijos aptarimas. Išvados. Rekomendacijos. Literatūros sąrašas.


Darbo struktūra. Individualų darbą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje pateikiamos migracijos procesą analizuojančios migracijos teorijos, apžvelgiamas reemigracijos apibrėžimas, reemigracijos veiksniai. Antrojoje dalyje atliekama statistinių duomenų analizė tiriant emigracijos situaciją Lietuvoje. Trečioje dalyje pateikiamos Lietuvos politikos priemonės migrantų grįžimui skatinti. Ketvirtoje dalyje įvertinamos reemigracijos problemos. Pabaigoje išvados ir naudotas literatūros sąrašas.

Grįžtamoji migracija tai neatsiejama migracijos proceso dalis. Grįžtamosios migracijos apibūdinimai ir vertinimai neretai yra gana kontraversiški. Priklausomai nuo teorinio konteksto, kuriuo remiantis analizuojama grįžtamoji migracija, grįžimas gali būti vertinamas kaip „nesėkmė“ (neoklasikinė ekonominė migracijos teorija), kaip iš anksto apgalvota ekonominės migracijos plano dalis (naujoji ekonominė migracijos teorija), kaip plano keisti bendruomenės socialinį kontekstą / diegti inovacijas išdava (struktūralistinis požiūris) ar kaip tarpinis etapas atviro migracijos ciklo procese (tinklo teorijos ir transnacionalizmo samprata) (Sipavičienė, 2009).

• Konservatyvus grįžimas – kai grįžimas yra iš anksto numatyta migracijos plano dalis ir nesiekiama keisti bendruomenės socialinio konteksto.

• Senatvinis grįžimas – jo tikslas yra kilmės šalyje panaudoti lėšas, sukauptas gyvenant užsienyje.

Galima išskirti dvi pagrindines grupes veiksnių lemiančių reemigraciją: socialiniai – kultūriniai ir ekonominiai. Norint keisti emigracijos tendencijas yra būtina sąlyga pasiekti tam tikrą ekonominės gerovės lygį, sukuriant grįžimui palankias sąlygas. Žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, galima teigti, kad migrantų motyvaciją sugrįšti mažina tam tikros konkrečios problemos, kaip įsidarbinimas gimtojoje šalyje, socialinių garantijų užtikrinimas, vaikų išsilavinimas. Savo ruožtu socialiniai ir kultūriniai veiksniai, kaip: tėvynės ilgesys, tėvynėje likusi šeima, draugai, veikia priešingai, iš dalies atsveria ekonominių veiksnių įtaką emigrantų apsisprendimui dėl grįžimo.

Remiantis A. Sipavičienės, V. Gaidžio ir M. Dobryninos mokslo studija ,,Grįžtamoji migracija: teorinės įžvalgos ir situacija Lietuvoje“ išskiriami grįžtamosios migracijos veiksniai:

EMIGRACIJOS IR GRĮŽTAMOSIOS MIGRACIJOS SITUACIJA LIETUVOJE 2001 - 2015 m.

Grafike aiškiai matomas emigracijos srauto sumažėjimas nuo 2010, kada pokrizinis laikotarpis buvo masinis emigracijos proveržio metas. 2014 m. Išvykųsių Lietuvos piliečių skaičius buvo mažiausias per visą nagrinėjamą laikotarpį.

Remiantis LR Vyriausybės nutarimu II skyriuje išskiriamos migracijos politikos formavimo ir įgyvendinimo sąlygos dėl grįžtamosios migracijos:

Užsienio literatūroje vienomis iš geriausių grįžtamosios migracijos politiką suformavusių valstybių laikomos tokios šalys kaip Airija, Kinija, Taivanas ar Korėja. Remiantis šių šalių pavyzdžius, pastebima tendencija, kad emigrantų sugrįžimą skatina pagerėjusi ekonominė padėtis tėvynėje, geresnis mokslo ir tyrimų finansavimas, atviresnė bei sisteminga politika ir pan. Nors valstybės ekonominė plėtra paprastai laikoma svarbiausiu emigrantų grįžimą skatinančiu veiksniu, kiekviena iš valstybių įgyvendina ir tam tikras specifines programas, skatinančias emigrantus sugrįžti. Viena perspektyviausių ir naujausių grįžtamąją migraciją skatinančių programų yra „Globali Lietuva“ – 2011–2019 m. vykdoma programa, skatinanti užsienio lietuvius įsitraukti į valstybės gyvenimą ir jį kurti, kurios tikslas yra suvienyti visame pasaulyje gyvenančius lietuvių kilmės asmenis

Grįžtamoji migracija apibrėžiama kaip grįžimas iš kitos šalies priverstiniu arba savanorišku būdu nuolatiniam gyvenimui namuose, tai tampa šalies vienas svarbiausių reiškinių, leidžiančių valstybėms plėtotis, nes migrantai, sugrįžę į kilmės šalis, parsiveža žmogiškojo ir finansinio kapitalo.

Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas darbo vietų kūrimui. Darbo vietų kūrimui skatinti turėtų būti pritraukiama kuo daugiau užsienio investicijų ir reiktų skatinti smulkiojo verslo plėtrą. Skatinant grįžti tautiečius būtų galima jiems suteikti tam tirkas lengvatas investuojant į smulkųjį verslą, tai būtų kaip skatinamoji priemonė grįžti į tėvynę.

  • Politologija Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Alina
  • 19 puslapių (4001 žodis)
  • Universitetas
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 67 KB
  • Migracijos politika Lietuvoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Migracijos politika Lietuvoje. (2017 m. Balandžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/migracijos-politika-lietuvoje.html Peržiūrėta 2017 m. Rugsėjo 25 d. 09:20