Mikrobiologija 3 koliokviumas


Biologijos konspektas. Mikrobiologija 3 koliokviumas. mikrobų genetika paveldimumas ir kintamumas. Patogeniniai , sąlyginiai patogeniniai ir saprofitiniai mikroorganizmai. Patogeniniai mikroorganizmai. Sąlyginai patogeniniai. Saprotrofiniai mikroorganizmai. Mikrobų patogeniškumas ir virulentiškumas. Virulentiškumo veiksniai. Vadinamas adhezija. Patogeninio mikrobo patekimas į organizmą ir plitimas jame. Horizontalusis plitimas. – oro lašelinis plitimo būdas. Fekalinis - oralinis plitimo būdas. Tiesioginio kontakto. Transmisinis sukėlėjo perdavimo būdas. Infekcinės ligos eiga , trukmė , plitimas. Žaibiška liga. Lėtinė liga. Vadinama abortyvine. Vadinama gerybine. Žarnyno infekcijos. Kvėpavimo takų infekcijos. Kraujo , arba transmisinės infekcijos jas dažniausiai perduoda kraują siurbiantys ektoparazitai. Žaizdų infekcijos. Imuniteto rūšys. Įgytas imunitetas. Tokį pasyvų natūralų. Įgytas pasyvus dirbtinis imunitetas. Toks imunitetas vadinamas steriliuoju imunitetu. Yra vadinamas nesteriliuoju arba infekciniu. Mikroorganizmų antigenai , antikūnai. Pagrindinės antigenų savybės. Antigenai yra medžiagos , kurios turi tam tikras fizikines ir chemines savybes. Organizmo ląstelių antigenai. Bakterijų antigenai gali būti skirstomi. O antigenai somatinis. H antigenai žiuželiniai. K antigenai. Vi antigenai. Protoplazminiai antigenai. Kryžmiškai reaguojantys antigenai. Antikūnai antikūnai –. Antikūno ir antigeno sąveika vyksta dviem fazėms. Imunoglobulinai atlieka dvi funkcijas. IgM – pirmieji antikūnai. IgG atlieka šias funkcijas. Specifiniai imuniteto organai , audiniai ir ląstelės. Infekcinių ligų diagnozavimas , imunoterapija , imunoprofilaktika. Patologinės medžiagos paėmimas ir pasiuntimas mikrobiologiniams tyrimams. Patologinės medžiagos ėmimas. Kraujo ėmimas –. Patologinės medžiagos įpakavimas ir siuntimas. Biologinis tyrimas. Grynosios mikroorganizmų kultūros išskyrimas. Infekcinis ligos diagnozavimas , remiantis tam tikrais užkrėsto laboratorinio gyvūnėlio organų pakitimais.


Patogeniniai mikroorganizmai pažeidžia sveiko organizmo barjerus (ląstelinius), išlieka tose makroorganizmo vietoje, kur kiti mikroorganizmai žūtų.

Turi mechanizmus (unikalius ir bendrus), kurie įveikia specifines organizmo reakcijas. Pats makroorganizmas padeda mikroorganizmams daugintis.

Sukelia epidemines (raupai) ir persistuojančios infekcijos (Mycobacterium tuberculosis TBC) – pasikartojanti inf.

Monopatogeniniai mikroorganizmai - tai mikroorganizmai kurie sukelia tik vieną ligą vienai rūšiai (pvz. raupsų mikobakterijos sukelia ligą tik žmonėms).

Polipatogeniški mikroorganizmai - tai mikroorganizmai, kurie sukelia ligas ne vienai rūšiai: ir žmonėm ir gyvūnam. Pavyzdžiui, stafilokokai, streptokokai, brucelės, salmonelės ir daugelis kitų mikroorganizmų patogeniški ir žmonėms, ir gyvuliams;

Sąlyginai patogeniniai - tai grupė mikroorganizmų, kurie įeina į žmonių ir gyvūnų normalios mikrofloros sudėtį arba paplitę aplinkoje, kurioje sukelia infekcinę ligą tik susilpnėjus makroorganizmo atsparumui arba patekus į tą organizmo vietą, kur jų normoje nėra.

Sąlyginai patogeniniai: Staphylococcus aureus, Pseudomona aeruginosa.

Saprotrofiniai mikroorganizmai – bakterijos, kurios gyvena žmogaus ir gyvūno organizme, aplinkoje nedarydami jiems žalos.

Infekcijos atsiradimui ir plėtotei įtakos turi sukėlėjo dauginimosi laikas ir ypač jo savybės:

Niekas neabejoja juodligės bacilų patogeniškumu, tačiau tarp jų randama ir avirulentiškų kamienų, nesugebančių sukelti ligos.

Patogeniškumas ir virulentiškumas reiškia tą patį – gebėjimą sukelti ligą.

Virulentiškumas yra atskiro mikroorganizmo kamieno patogeniškumo laipsnis.

Mažiausia mirtina letalinė dozė DLM (dosis letalis minima).

Besąlygiška letalinė dozė DCL (dosis certa letalis).

DLM (Mažiausia mirtina letalinė dozė ) tai mažiausias gyvų mikroorganizmų skaičius (ar jų toksinų kiekis), per tam tikrą laiką sukeliantys bandomųjų gyvūnų mirtį.

Besąlygiška letalinė dozė DCL - mažiausias patogeninių mikroorganizmų skaičius lemiantis 100% bandomųjų gyvūnų žuvimą.

Statistiškai patikimiausiu virulentiškumo matu laikoma vidutinė mirtina dozė LD 50.

LD50. nustatomas mažiausias gyvų mikroorganizmų skaičius nuo kurio gaišta 50% apkrėstų bandomųjų gyvūnėlių.

Virulentiškumas tos pačios rūšies biotipų gali būti skirtingas.

Labai virulentiškų mikroorganizmų sukeliama ligos eiga sunkesnė, pakanka labai mažo jų skaičiaus ligai sukelti.

Mažai virulentiški mikroorganizmai ligą sukelia ne taip greitai, ligos eiga lengvesnė ir jai sukelti reikia didesnio kiekio mikroorganizmų

Ji kinta natūraliomis sąlygomis ir galima keisti dirbtiniu būdu (kuo daugiau persėjami mikroorganizmai tuo virulentiškumas sumažėja).

Kuo ilgiau besporiai mikroorganizmai būna ne organizmai, tuo jų virulentiškumas mažesnis, nes juos veikia nepalankūs veiksniai:

Invaziškumas – mikroorganizmo savybė nugalėti apsaugines organizmo užtvaras, įsiskverbti į organus, audinius, daugintis juose ir slopinti mikroorganizmų apsaugines funkcijas.

Invaziškumas priklauso nuo gaminamų fermentų, kapsulių ir kitų cheminių medžiagų (agrezinų) bei struktūrų.

Vienos bakterijų gaminamos medžiagos (pvz: fermentai) padeda įsiskverbti patogenams į šeimininko ląstelę, skaidydamos jungiamojo audinio komponentus, gleives.

Kitos (pvz.: adhezinai) įeinančias į bakterijų ląstelių paviršines struktūras, padeda prisitvirtinti prie makroorganizmo ląstelių paviršiaus.

Trečios siejamos su bakterijų paviršinėmis struktūromis (pvz.: kapsulėmis), apsaugančiomis nuo fagocitozės ar turinčiomis antifagocitinių savybių.

Hialuronidazė, kuri padidina makroorganizmų audinių pralaidumą. Sintetina brucelės, hemoliziniai streptokokai, stafilokokai, klostridijos ir kt.,

Fibrinolizinas. Kai kurie hemolizinių streptokokų, stafilokokų, jersinijų kamienai sintetina fibrinoliziną, ištirpinantį kraujo krešulio fibriną ir taip padedantį mikroorganizmams plisti organizme.

Neuraminidazė (ardo mukopolisacharidus), ją sintetina pasterelės, jersinijos, kai kurios klostridijos, diplokokai, streptokokai. Šis fermentas įeina į gripo viruso sudėtį.

Deoksiribonukleazė, suskaido nukleorūgštį, išsiskiriančią iš irstančių leukocitų mikroorganizmo įsiskverbimo vietoje susidariusiame uždegimo židinyje.

Gamina šį fermentą stafilokokai, streptokokai, klostridijos ir kai kurie kiti mikroorganizmai

Kolagenazė hidrolizuoja jungiamojo audinio kolageną ir kitus pepdidinius junginius, turinčius prolino.

Koaguliazė. Turinčios plazmokoaguliazę bakterijos verčia kraujo plazmos baltymą fibrinogeną fibrinu, o susidariusi apie uždegimo židinį iš sukrešintos plazmos užtvara kliudo mikroorganizmų fagocitozei – sudaro apie mikroorganizmo ląstelę fibrininę plėvelę.

  • Biologija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (6440 žodžių)
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 67 KB
  • Mikrobiologija 3 koliokviumas
    10 - 2 balsai (-ų)
Mikrobiologija 3 koliokviumas. (2016 m. Sausio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/mikrobiologija-3-koliokviumas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:23