Mikrobiologija konspektas Mityba kvėpavimas


Biologijos konspektas. Mikroorganizmų mityba. Maisto medžiagų paėmimas iš aplinkos , jų pasisavinimas bei pašalinimas vadinamas medžiagų apykaita – metabolizmu. Sintezės procesus apimanti metabolizmo dalis yra anabolizmas asimiliacija , skilimo – katabolizmas disimiliacija . Anabolizmas asimiliacija. Katabolizmas disimiliacija – nuolat organizme vykstantis sudėtinių junginių skaidymasis į paprastesnius , dėl ko išsiskiria būtina gyvybei energija. MAISTO MEDŽIAGŲ PATEKIMAS Į LĄSTELĘ Organizmų mityba skirstoma į holozoinę ir holofitinę. Holozoinė mityba. Kai organizmai prarija kietąsias maisto daleles , kurios suvirškinamos. Mikroorganizmai priklauso holofitiniam yra išimčių mitybos tipui. Maisto medžiagos patenka įsiurbiamos per visą ląstelės paviršių. Hidrolitinius fermentus. Maisto medžiagos dažniausiai į ląstelę patenka šiais būdais pasyviosios difuzijos osmoso palengvintos difuzijos aktyviosios pernašos translokacijos. Pasyvioji difuzija. Osmosiniu slėgiu. Palengvinta difuzija vyksta dalyvaujant specifiniams baltymams – nešikliams permeazėms. Pasižymi specifiškumu. Aktyvioji pernaša. Prokariotai ir eukariotai skiriasi medžiagų pernašos mechanizmų tipais prokariotuose medžiagos daugiau pernešamos aktyviąja perneša , eukariotuose – palengvintąja difuzija. Pernašos pūslelėmis būdu – endocitoze. Mitybos tipai. Pagal energijos šaltinį mikroorganizmai skirstomi į dvi grupes. Pagal vandenilio elektronų šaltinį mikroorganizmai skirstomi į litotrofus. Pagal anglies šaltinius mikroorganizmai skirstomi į. Pagal mitybos tipą , priklausantį nuo energijos ir anglies šaltinių , mikroorganizmai yra skirstomi į keturias pagrindines grupes. Vykdo fotosintezę. Mikroorganizmams reikia ir azoto šaltinių. Pagal azoto šaltinį mikrorganizmai skirstomi į. Augimo faktoriais - auksinais. Kontroliniai klausimai. Mikroorganizmų kvėpavimas. Pagal kvėpavimo būdą mikrobai skirstomi į aerobus –.


Sintezės procesus apimanti metabolizmo dalis yra anabolizmas (asimiliacija), skilimo – katabolizmas (disimiliacija).

Anabolizmas (asimiliacija) - statybinė, konstruktyvi funkcija, kuri naudoja energiją. Vykstant anaboliniams procesams, iš aminorūgščių sintetinami baltymai, iš nukleotidų – nukleorūgštys, iš monosacharidų – polisacharidai. Mikroorganizmų svarbiausieji organiniai junginiai yra nukleorūgštys, baltymai, polisacharidai, lipidai. Kiekvienai mikroorganizmų rūšiai būdingas savitas šių biopolimerų rinkinys. Sudėtingų organinių junginių sintezė vyksta keliais etapais:

paprasčiausių organinių junginių sintezė iš neorganinių;

Supaprastinta organinių junginių biosintezės schema pateikta 15 paveiksle.

Organinių junginių sintezė yra sudėtingas procesas, vykstantis daugybe stadijų. Į vienos makromolekulės sudėtį įeina vidutiniškai apie 70 pirmtakų (monomerų) molekulių. Be to, mikroorganizmų ląstelė turi sintetinti apie 20 kofermentų, elektronų perkėliklių ir kitų junginių.

Vykstantiems sintezės procesams reikalinga energija, kuri gaunama sudėtingų junginių skilimo procesuose – katabolizmo (disimiliacijos) – kvėpavimo metu.

Katabolizmas (disimiliacija) – nuolat organizme vykstantis sudėtinių junginių skaidymasis į paprastesnius, dėl ko išsiskiria būtina gyvybei energija. Katabolinės reakcijos pavyzdys – gliukozės skaidymas iki anglies dioksido ir vandens.

Katabolizmas ir anabolizmas – glaudžiai susiję, vienas nuo kito neatskiriami procesai. Jų metu susidarę įvairūs tarpiniai produktai (piruvo, acto rūgštys ir kt.) gali būti panaudoti ląstelės medžiagų sintezei.

Holozoinė mityba – kai organizmai prarija kietąsias maisto daleles, kurios suvirškinamos. Šitaip minta visi gyvūnai nuo aukštesniųjų iki pirmuonių (endocitozė).

Mikroorganizmai priklauso holofitiniam (yra išimčių) mitybos tipui. Jie neturi organų maistui paimti ir maisto medžiagos patenka (įsiurbiamos) per visą ląstelės paviršių. Misdamas holofitiškai, organizmas įsiurbia vandenyje ištirpusias maisto medžiagų molekules ar nedideles jų grupes.

Maisto medžiagos į ląstelę patenka per dvigubą užtvarą – ląstelės sienelę ir citoplazminę membraną.

Maisto medžiagų patekimo į ląstelę mechanizmai yra įvairūs ir priklauso nuo į ląstelę patenkančių molekulių dydžio bei cheminės prigimties. Daugelis stambiamolekulinių junginių negali prasiskverbti pro plazminę membraną, o kai kurie – net ir pro sienelę. Mikroorganizmai sintetina ir išskiria į aplinką hidrolitinius fermentus, kurie suskaido sudėtingus junginius į paprastesnius – monomerus, kurie per plazminę membraną jau pernešami į ląstelės vidų.

Maisto medžiagos dažniausiai į ląstelę patenka šiais būdais:

Pasyvioji difuzija. Pasyvioji difuzija vyksta kai yra skirtinga maisto medžiagų koncentracija aplinkoje ir ląstelėje. Maisto medžiagos iš tos ląstelės membranos pusės, kur jų koncentracija didesnė pereina į kitą, kur jų koncentracija mažesnė. Maisto medžiagų koncentracijoms susilyginus, pasyvi difuzija nutrūksta. Difuzijos greitis priklauso nuo molekulės dydžio, koncentracijų skirtumo ir pan.

Pasyviosios difuzijos būdu į ląstelę patenka dujos (pvz., deguonis, azotas vandenilis, anglies dioksidas), alkoholiai, kai kurie disocijuotų medžiagų jonai.

Vandens ir kitų skysčių su jame ištirpusiomis smulkiomis maisto medžiagų molekulėmis patekimas į ląstelę dar vadinamas osmosu, o koncentracijų skirtumas ląstelės viduje ir išorėje – osmosiniu slėgiu.

Daugelio rūšių mikrobai yra jautrūs terpės osmosinio slėgio kitimui. Jei mikrobai patenka į terpę, kurioje ištirpusių medžiagų koncentracija yra daug didesnė, nei jų ląstelėse, tai vanduo iš jų difunduoja į terpę, o citoplazma susitraukia, atitolsta nuo membranos ir sienelės, ir maisto medžiagos nepatenka į ląstelę. Tos reiškinys vadinamas plazmolize.

  • Biologija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (3027 žodžiai)
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 329 KB
  • Mikrobiologija konspektas Mityba kvėpavimas
    10 - 5 balsai (-ų)
Mikrobiologija konspektas Mityba kvėpavimas. (2015 m. Spalio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/mikrobiologija-konspektas-mityba-kvepavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:33