Mikrobiologijos skaidrės


Maisto technologijos skaidrės. M i k. Išskirtinės mikroorganizmų savybės. Nežalingi. Sukultūrinti. Kenkėjai. Patogenai. M i k r o b i o l o g i j a. Mikrobiologija. Sanitarijos mikrobiologija. Epidemiologija. Pamatė. Apžiūrėjo. Morfologinis. Fiziologinis mikrobiologijos raidos etapas. L. Pasteras. Pasterizavimas. Produktų ligos. Savaiminio gyvybės atsiradimo teorija. Vakcinos. Skiepai. Louis Pasteur (1822-1895Aantiseptika. Karbolio rūgštis. Robertas Kochas. Tuberkuliozės sukėlėjas. Genetika. Fermentai. Medicinai. Sūriai. Lietuva. Medicinoje. Maistas. Raugai. KTU Maisto institutas. Botanikos institutas. Biochemijos institutas. Fermentai. Nacionalinis visuomenės sveikatos tyrimų centras. Vmvt. Klasifikacija. Sistematika, klasifikacija ir taksonomija. Taksonomijos sritys. Hierarchija. K. Linėjus. R. Miurėjus. Biosferos karalystės. Biosferos karalystės. R. Vitekeris. Prokariotų taksonai (rangaiTaksonai (sisteminės grupės, rangai) tam tikri klasifikacijos rangai. Sistematika. Mikrorganizmų požymiai, padedantys nustatyti jų vietą taksonomijoje. Apibrėžimai. Vidurūšinės taksonominės kategorijos. Vidurūšinės netaksonominės kategorijos. Grupės. Rūšies pavadinimas. D. Berdži (1860-1937Gracillicutes. Gracilicutes. Scotobacteria. Anoxyphotobacteria. Oxyphotobacteria. Firmicutes. Šeima. Lactobacillaceae. Šeima. Leuconostocaceae. Šeima. Streptococcaceae. Gentis. Streptokokai Streptococcus. Tenericutes. Mendosicutes. Mikroskopiniai grybai. Vystymosi ciklai. Pavadinimai. Talomas. Grybiena. Ląstelė. Požymiai. Septa. Grybų klasifikacija. Žemesnieji grybai. Sengrybiai (ChytridiomycotaKiaušiagrybiai (OomycotaOomycetes. Zigomycota. Poragrybiai (ZygomycotaRhizopus. Mucorales. Poragrybiai (ZygomycotaAukštesnieji grybai. Ascomycota. Basidiomycota. Ląstelė. Lytinis procesas. Papėdgrybiai nuo aukšliagrybių skiriasi. Skirtumai. Mielės. Deuteromycota. Mycelia sterilia. Mielės. Prokariotai. Bakterijų sandara. Bakterijų ląstelė. Ląstelės sienelė. Mureinas. Mureino struktūra. Sienelė. Sienelės funkcijos. Christan Gram. Christian Gram. Gramteigiamos. Palyginimas. Teicho r. Gramneigiamų bakterijų ląstelės sienelės sandara. Baltymai porinai. Lipopolisacharidai. Fermentai. Atstovai. Kapsulės. Makštis. Kapsulė. Funkcijos. Citoplazminė membrana. Struktūra. Schema. Plazminė membrana. Membranų baltymai. Membranos baltymai atlieka funkcijas. Citoplazminės membranos funkcijos. Mezosoma. Pagal lokalizaciją skiriamos. Funkcijos. Mezosoma.


M i k r o b i o l o g i j osp a g r i n d a i 1 dalis.

Mažas dydis ir didelis paviršiaus ir tūrio santykis, dėl to ryšys su aplinka labai intensyvus; greita medžiagų apykaita (metabolizmas): greitai auga ir per trumpą laiką sukaupia daug biomasės ar didelį metabolitų kiekį - metabolizmo įvairovė; dėl mažos ląstelės apimties nėra atsarginių fermentų, bet sintetina reikiamus, todėl lengvai prisitaiko prie aplinkos sąlygų; išplitimas visame žemyne ir kartu lengvas stebėjimo objektas.

Dauguma mikroorganizmų yra nežalingi, mintantys negyvosiomis organinėmis ir neorganinėmis medžiagomis. Svarbūs gamtos medžiagų apykaitai, aktyviai dalyvauja skaidant (mineralizuojant) gyvūnų ir аugalų liekanas. Mineralines medžiagas lengvai pasisavina aukštesnieji augalai, kartu dirva bei vandens telkiniai apvalomi nuo negyvų organizmų. Jie ardo organines liekanas, sugeba panaudoti atmosferos azotą, atlikti fotosintezės ir oksidacijos procesus.

Mikroorganizmai naudojami pieno, duonos pramonėje, alaus, vyno, taip pat acto, citrinų rūgščių, glicerolio, acetono, etanolio, butanolio gamyboje. Kopūstų, agurkų, vaisių rauginimas, pašarų silosavimas - taip pat mikrobiologiniai procesai, pigiausiu būdu leidžiantys konservuoti didžiulius daržovių, vaisių ir pašarų kiekius. Antibiotikų gamyba - vienas iš svarbiausių ХХ а. biologijos pasiekimų. Kepimo ir pašarinės mielės.

Daugelis mikroorganizmų, skaidydami produktų sudėtines dalis, pablogina jų kokybę.

Yra mikroorganizmų, kurie sukelia žmogaus, gyvulių bei augalų ligas. Nors 1igų sukėlėjams priklauso tik maža mikroorganizmų dalis, bet labai svarbi žmogaus sveikatai. О jų surandama vis naujų: 1976 m. identifikuotas legionierių ligos, 1982 m. - Laimo ligos sukėlėjas, 1985 m. - žmogaus imunodeficito virusas, vadinamas AIDS, 1986 m. - prionai (PrP), infekcinės baltyminės dalelės. Nemažai užkrečiamųjų ligų sukėlėjų plinta per įvairius maisto produktus, vandenį. Įvairiomis ligomis (salmonelioze, kampilobakterioze, listerioze, jersinioze ir pan.) serga ir žmonės, ir gyvuliai, ir paukščiai, todėl mėsos, pieno produktai, kiaušiniai yra potencialus užkrato šaltinis. Dizenterija serga tik žmogus, о užsikrėsti galima, jei užteršiamos rankos, maistas, vanduo, apyvokos daiktai.

Mikrobiologijos skaidrės. (2015 m. Vasario 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/mikrobiologijos-skaidres.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:25