Mikroekonomika namų darbas nr 3 5 – a variantas


Ekonomikos namų darbas.

Užduotis. PARINKITE TEISINGĄ ATSAKYMĄ. Pagal apibrėžimą darbo pastangos yra optimalios , kada. Tobulosios konkurencijos darbo rinka skiriasi nuo monopsoninės tuo , kad. Renta , mokama už žemę , naudojamą gyvuliams ganyti , padidės. Pajamų pasiskirstymo nelygybės laipsnį ekonomikoje parodo. Kuriuo atveju vyriausybė neinternalizuoja nepriima produkto išorinio poveikio. Užduotis. ar teisingi tokie teiginiai eil. nr. Užduotis. PRATIMAI. Paveiksle pateikta darbo paklausa ir pasiūla tam tikroje darbo rinkoje. Tarkime , kad rinka pasiekusi pusiausvyrą. Darbą. Tarkime , kad monopolisto požiūriu darbo pasiūlos kreivė lygi S1D. bendrieji pastovieji kaštai lygūs 8000 Lt. 7000 darbuotojų. 21000 Lt. 7000 Lt. P = 7500 Lt. R = 600 Lt. Tarkime , kad minimalios garantuojamos šeimos metinės pajamos 3600 Lt , o ribinė neigiamų mokesčių norma. Literatūros sąrašas.


Neteisingas. Alternatyvieji kaštai – tai nauda, kurią praranda visuomenė, kai darbuotojas nustoja dirbęs vienoje įmonėje, t.y., tai bus darbuotojo, užimto kitoje (naujoje) įmonėje alternatyvieji kaštai. Todėl, kai darbo alternatyvieji kaštai lygūs laisvalaikio alternatyviesiems kaštams, tai darbuotojas nemaksimizuoja naudos, t.y., darbo pastangos neoptimalios.

Neteisingas. Darbo pasiūlos ir darbo paklausos kreivių susikirtimo taškas parodo darbuotojų skaičių, kuriam esant firmos pelnas maksimizuojamas, o ne kada yra optimalios darbo pastangos.

sugebėjimams dirbti atgauti. Darbuotojas maksimizuoja naudą, pasirinkdamas tašką E (žiūrim į biudžeto tiesės ir abejingumo kreivės susikirtimo tašką). Tai reiškia, kad per parą jis 8 valandas dirba ir 16 valandų ilsisi. Padidinus valandinį darbo užmokestį darbuotojas dirbs mažiau, o ilsėsis daugiau. Kaip matyti grafike, kai darbo užmokestis padidinamas, darbuotojas, norėdamas maksimizuoti savo darbo pastangas, rinksis biudžeto tiesės ir abejingumo kreivės susikirtimo tašką B, t.y., dirbs 4 valandas, o ilsėsis 20 valandų.

Neteisingas. Jei darbuotojas dirbs daugiau nei 8 valandas, papildomos darbo valandos reikalaus vis didesnių išlaidų savo sugebėjimams dirbti atgauti, taigi darbo pastangos nebus optimalios.

Neteisingas. Monopsonijoje rinkos galią gali turėti ne tik prekių ar paslaugų pardavėjai ar darbdaviai, bet ir gamybos veiksnių pirkėjai.

b) monopsonistas stengiasi nustatyti didesnį atlyginimą negu susidaro tobulosios konkurencijos rinkoje (kai kiti veiksniai nekinta);

Neteisingas. Monopsonija darbo užmokestį ir samdomo darbo kiekį nustato pagal pusiausvyrą (tašką), kuriame monopsonijos ribiniai kaštai lygūs darbo ribiniam produktui. Taigi, nustatydama atlyginimą monopsonija remiasi šia taisykle ir neatsižvelgia, koks atlyginimas susidaro tobulosios konkurencijos rinkoje.

Teisingas. Tobulosios konkurencijos ribiniai kaštai papildomam darbuotojui samdyti turi būti lygūs darbuotojo sukuriamo ribinio produkto vertei. Jei ribiniai kaštai mažesni, tai samdo daugiau darbuotojų, kol šie rodikliai susivienodina. O monopsonininko ribiniai darbo kaštai auga, nes papildomą žmogų jis gali pasamdyti tik daugiau mokėdamas visiems. Dėl to ribiniai darbo kaštai auga staigiau negu darbo užmokestis. Todėl monopsonininkas samdo mažiau darbuotojų nei tobulosios konkurencijos rinka.

d) monopsonisto ribinio produkto pajamų kreivės forma skiriasi nuo tobulosios konkurencijos rinkos darbo paklausos kreivės.

Neteisingas. Padidėjus žemės našumui, ta žemė gali būti panaudota naudingesniems, pelningesniems dalykams (kažkokioms kultūroms, daržovėms auginti), o ne gyvuliams auginti. Tačiau ne vien tik šiuo atveju padidės renta, mokama už žemę, o ir b) bei c).

Neteisingas. Atradus naujus naftos išteklius šioje žemėje, galima tą žemę panaudoti pelningiau ir įrengti naftos gręžinius. Tačiau ne vien tik šiuo atveju padidės renta, mokama už žemę, o ir a) bei c).

Neteisingas. Padidėjęs mėsos poreikis didina ir tos žemės, kurioje tie gyvuliai ganosi, kainą ir rentą, nes nuo žemės, joje augančios žolės priklauso gyvulių gerovė. Tačiau ne vien tik šiuo atveju padidės renta, mokama už žemę, o ir a) bei b).

Teisingas. Rentą nulemia gamybos veiksnio panaudojimo alternatyvumas. Padidėjus žemės našumui, ta žemė gali būti panaudota naudingesniems, pelningesniems dalykams (kažkokioms kultūroms, daržovėms auginti), o ne gyvuliams auginti. Atradus naujus naftos išteklius šioje žemėje, galima tą žemę panaudoti pelningiau ir įrengti naftos gręžinius. Padidėjęs mėsos poreikis didina ir tos žemės, kurioje tie gyvuliai ganosi, kainą ir rentą, nes nuo žemės, joje augančios žolės priklauso gyvulių gerovė.

  • Ekonomika Namų darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3101 žodis)
  • Universitetas
  • Ekonomikos namų darbai
  • Microsoft Word 1835 KB
  • Mikroekonomika namų darbas nr 3 5 – a variantas
    10 - 2 balsai (-ų)
Mikroekonomika namų darbas nr 3 5 – a variantas. (2016 m. Gegužės 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/mikroekonomika-namu-darbas-nr-3-5-a-variantas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:17