Mikroekonomika savarankiškas darbas (2)


Ekonomikos savarankiškas darbas. Testo užduočių ir uždavinių sprendimai bei atsakymai. Testo užduočių sprendimai bei atsakymai. Uždavinių sprendimai bei jų atsakymai. Literatūra ir informaciniai šaltiniai.


Kai pirkėjo pajamos padidėja, prastesnės kokybės prekių yra perkama mažiau, nes padidėjusios pirkėjo pajamos leidžia pirkti daugiau ir aukštesnės kokybės prekių. Taigi, matome, kad esant blogos kokybės prekei, padidėjus 10 proc. vartotojo pajamoms, šios prekės paklausos kiekis sumažės 5 proc.

Priklausomai nuo paklausos elastigumo kinta pardavėjo bendrosios pajamos. Bendrosios pajamos gali keistis keičiantis kainai ir kiekiui arba abiems kartu. Todel priklausomai nuo elastingumo, keičiantis kainai, gali keistis pardavėjų pajamos- didėti, mažėti ar visiškai nesikeisti. Kainos sumažėjimą 1 proc. sukels pardavėjo bendrųjų pajamų sumažėjimą esant | -0,4 | elastingumo kainos atžvilgiu koeficientas. „Jei paklausa yra neelastinga (0 < E < 1), tai pardavėjas, mažindamas kainas, mažina ir savo bendrąsias pajamas“. ( 2, 45 )

Pozityvinė mikroekonomika- tai realių ekonominių reiškinių analizė, jų aiškinimas ir aprašymas. Jos tikslas- išsiaiškinti, parodyti, kaip veikia šalies ūkis. Dauguma pozityvinės ekonomikos teiginių yra akivaizdūs, remiasi faktais, įvykiais bei fiksuoja jų padarinius.

Sumažėjus 2,5 proc. šokolado “Karūna“ prekės kainai paklausa padidės, nes pirkėjai norės ir galės pirkti šokoladą už žemesnę kainą. Kadangi naudojant vieną substitutą, mažėja kito naudingumas ir paklausa, tai šokolado „Princas“ paklausa sumažės. Pirkėjai yra suinteresuoti pirkti prekes žemesnėmis kainomis.

Vartotojo biudžetas susideda iš dviejų dalių: pajamų ir išlaidų. Vartotojo elgsena lemia du pagrindiniai veiksniai: ką vartotojas nori pirkti ir ką jis gali pirkti. Į antrajį klausymą padeda atsakyti biudžetinė tiesė, kuri parodo kokį geriausią prekių rinkinį, neviršydamas turimos pinigų sumos, pirkėjas gali pasirinkti. Mes žinome, kad vartotojo pajamos yra 750 litu, tai yra biudžetinis apribojimas, kai išlaidos prekėms pirkti, neturi viršyti turimo pinigų kiekio. Taigi žinodami, kad biudžetinė tiesė yra aibė rinkinių kurie kainuoja lygiai ( M ) , mes galime rasti kuris derinys priklausys biudžetinei tiesei.

Turėdami pajamas, Px ir Py galime apskaičiuoti kiek prekės vienetų Qx ir Qy gali pirkėjas įsigyti už turimą pinigų sumą:

Sužinojome kokius prekių rinkinius Qx ir Qy, esančius biudžeto tiesėje, vartotojas gali nusipirkti už tą pačią piniginių pajamų sumą, jos neviršydamas. Matome, kad a) b) c) d) e) rinkiniams pirkėjas nepanaudos dalies pinigų, skirtų X ir Y prekėms pirkti.

Firma suvokia savo įtaka rinkai ir kainai, ir pasirinks tokį kainos bei kiekio derinį, kad gautu kuo didesnį pelną. Monopolistas gaus maksimalų pelną tada, kai ribinės pajamos bus lygios ribiniams kaštams ( MR=MC). Šiuo atveju ribiniai kaštai yra didesni už ribines pajamas, tai gamybos apimtį reikėtų sumažinti, nes sutaupyti kaštai viršytų paprastąsias pajamas ir padidinti kaina. Tokiu atveju, firma gautų maksimalų pelną.

Firmos, veikiančios tobulos konkurencijos rinkoje, kaina yra apsoliūčiai elastinga pusiausvyros kainai t.y. 60 Lt. Pardavėjai nesuinteresuoti keisti kainos, kuri yra susidariusi rinkoje, nes dėl kainos padidinimo ar sumažinimo, gali patirti nuostolius. Tos įmonės gamybos apimties neveikia rinkos kainos. Jas formuoja visa tam tikros šakos gamintojų pasiūla ir visų vartotojų paklausa. Jų santykis lemia įmonės parduodamų prekių kainą- ji yra apsoliūčiai elastinga.

Mikroekonomika savarankiškas darbas (2). (2015 m. Gruodžio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/mikroekonomika-savarankiskas-darbas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:53