Mikroekonomikos darbo rinka profesinių sąjungų veikla Lietuvoje


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas,. Trumpai apie monopoliją. Monopolijos skirstymas. Monopolijos atsiradimo priežastys. Įėjimo į monopolinę šaką kliūtys. Lietuvos rinkos monopolijos. Dominuojančios rinkoje monopolijos. Kovotojai su monopolininkais. Profsąjungos ir darbo užmokestis. Kas yra profesinė sąjunga. Profsąjungų atsiradimas. Profesinių sąjungų tikslai. Profsąjungos lietuvoje. Profesinių sąjungų vaidmuo darbo rinkoje. Profsąjungų poveikio darbo užmokesčiui efektai. Profesinės sąjungos ir darbo rinkos monopolizacija. Teisė nepriklausyti profesinei sąjungai. Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacija. TEO. Lt profesinė sąjunga. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga. Išvados. Literatūros sąrašas.


Mūsų darbo tema ,,Monopolinė darbo rinka. Profesinių sąjungų veikla Lietuvoje“ , todėl trumpai pristatysime monopoliją, natūralias ir nenatūralias monopolijas, supažindinsime kas yra profesinė sąjunga, koks jų tikslas ir supažindinsime su keliomis žymiausiomis monopolinės darbo rinkos profesinėmis sąjungomis.

Monopolija – tai tokia rinka, kai yra tik vienas produkto ar paslaugos tiekėjas, kurioje nors pramonės arba paslaugų šakoje, tačiau pirkėjų yra daug, bet jie neturi teisės perparduoti nusipirktos prekės. Monopolinei rinkai būdinga konkurencijos stoka, parduodamų prekių ir paslaugų pakaitalų trūkumas ir taip pat gana didelės kliūtys galimiems konkurentams patekti.

Žinoma, tai nereiškia ,kad tolimoje ateityje dabartiniams monopolistams negresia konkurencija. Reikėtų prisiminti, kad dabar fiksuotas ryšys nėra vienintelė galimybė, nors seniau žmonės šito net neįsivaizdavo, net elektrikai konkuruoja su dujininkais,o pastarieji su šilumininkais.

Profesinė sąjunga/darbo sąjunga – tai organizacija, atstovaujanti darbo jėgos ekonominiams interesams ir ginanti savo narių teises. Kitaip tariant, profesinė sąjunga yra pastovus samdomųjų darbuotojų susivienijimas, siekiantis apsaugoti arba pagerinti ekonominę jų padėtį.Todėl profesinės sąjungos daro didelį poveikį darbo jėgos kainai ir pasiūlos išlaidoms ne tik įvairiose ūkio šakose, bet ir makroekonomikoje, o per darbo užmokesčio normų pokyčius – nedarbui ir infliacijai.

Svarbiausios priežastys dėl ko atsirado profesinės sąjungos:

Buvo įsteigta JAV nacionalinė darbo santykių valdyba.

Labiausiai pasiteisinusi iš ankstyvųjų profsąjungų buvo „Darbo riteriai“, susikūrusi 1869 metais. Jie stengėsi tapti viena didele organizacija, kuri atstovautų visiems darbininkams

Profsąjungos buvo įkurtos tam, kad samdomieji darbuotojai galėtų derėtis „vienu balsu“. Kolektyviniais veiksmais jie išsidera aukštesnius darbo užmokesčius, nesutinka su siūlomu atlyginimu. Profsąjungos įkūrimas - tai darbo rinkos galios įgijimas, leidžiantis paveikti darbo kainą. Jos atlieka ir kitokius vaidmenis: padeda darbuotojams išsaugoti darbo vietas; suteikia kolektyvinį balsą derantis. Tokios garantijos darbuotojams leidžia produktyviai dirbti, nebijant prarasti darbo.

Savaveiksmė organizacija – tok pačios profesinės sąjungos gali spręsti visus savo vidaus ir išorės veiklos klausimus. Visų pirma jos turi teisę savo narių valia kuri veiklos programas, numatyti veiklos kryptį ir apimtį, parengti įstatų ir profesinių sąjungų sprendimų turinį, išdėstyti savo poziciją darbo santykių klausimais be jokios išorinės įtakos.

Žinant profesinių sąjungų atsiradimo priežastis taip pat yra savarbūs jų tikslai:

Apibendrinant galima pasakyti, kad situacija su profsąjungomis Lietuvoje nedžiuginanti.

Taip pat svarbu aptarti profsąjungų įtaka darbo pasiūlai. Išskiriami šie punktai:

Perskyrstymo ( transfeijos) efektai. Kapitalas ir kiti nedarbo kilmės gamybos veiksniai praranda pajamas, atitinkančias plotą (3+4). Dalis šio nuostolio, atitinkanti 3- iąjį plotą, perskirstoma N2 skaičiui darbuotojų, nepraradusių darbo vietų ir gaunančių dviem doleriais didesnį užmokestį. Visa tai ir paaškina profsąjungų įkūrimo priežastį, būtent: gauti 3- iąjį pajamųplotą, kuris kitu atveju atitektų kapitalo ir kitų gamybos veiksnių savininkams. Jei darbuotojai N2 laimi, tai darbuotojai N2N1 turi nuostolį. Mat jei norėtų dirbti šioje ūkio šakoje, bet aplinkybės juos verčia dirbti kitose šakose ne tokį našų bei nepelningą darbą.

Pirmosios teorijos šalininkai teigia, kad laisvė ką nors daryti be kartu egzistuojančios laisvės to nedaryti iš viso nustoja būti laisve. Teisė nepriklausyti profesinei sąjungai – tai būtinasis asociacijos laisvės elementas , pozityviąja prasme – jos atspindys, kita pusė. Antrosios nuomonės šalininkai teigia, kad asociacijų laisvė padeda darbuotojams kolektyviai siekti užsibrėžtų tikslų. Lyginti negatyvųjį ir pozityvųjį asociacijų laisvės aspektus ir juos vertinti kaip dvi to paties medalio puses neteisingai ir apgaulinga. Asociacijų laisvė (pozityvioji) yra labai svarbi ginant darbuotoją pliuralistinėje visuomenėje. Teisė nepriklausyti profesinei sąjungai žlugdo kolektyvinių derybų, kurios visuomenei yra naudingos ir turėtų būti skatinamos, plėtojimąsi o to negalima pasakyti apie teisę jungtis į profesines sąjungas. Taigi šiame vertybių konflikte pirmenybė turėtų būti teikiama kolektyviniam interesui. Tų, kuerie nepriklauso profesinei sąjungai ir nemoka nario mokesčių, padėtis neturėtų būti tokia pat palanki kaip ir profesinės sąjungos narių, nes jų pozicija silpnina kolektyvinį atstovavimą darbuotojų interesams. O teiginys, kad jie neprašė profesinių sąjungų tarpininkauti nustatant darbo sąlygas, kuriomis naudojasi, skamba neįtikinamai, nes darbdaviai nelinkę tų sąlygų gerinti, jei profesinės sąjungos nedaro jiems atitinkamo spaudmo.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (3680 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 673 KB
  • Mikroekonomikos darbo rinka profesinių sąjungų veikla Lietuvoje
    10 - 10 balsai (-ų)
Mikroekonomikos darbo rinka profesinių sąjungų veikla Lietuvoje. (2016 m. Vasario 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/mikroekonomikos-darbo-rinka-profesiniu-sajungu-veikla-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 13:44