Mikroekonomikos Namų darbas 1 variantas


Ekonomikos namų darbas. Namų darbas 1 variantas. Teorinės užduotys 1 užduotis testiniai klausimai. Įvardinkite rinkai teikiamų prekių ir paslaugų ribotumo priežastį. Riboti ištekliai joms gaminti ir teikti. Pagrindinė problema , su kuria susiduria visos ekonominės sistemos yra pasirinkimo būtinybė apribojimai – riboti ištekliai. Nustačius , jog rinkoje esančios prekės pasiūla neelastinga , galime teigti. Procentinis pasiūlos kiekio pokytis mažesnis už procentinį kainos pokytį. Mažinti gamybos kiekį ir didinti kainą. Niekas negali pagerinti savo padėties , nepablogindamas jos kitam. Analizuojant nelygybės laipsnį , paskirstant pajamas , naudojama. Lorenco kreivė. Pajamų nelygybė analizuojama , pasitelkiant vadinamąją Lorenco kreivę , kuri pasisikirstymą pateikia grafiškai. Užduotis teiginiai. Praktinės užduotys 3 užduotis uždaviniai. Kaina krito , nes padidėjusi kaina sumažino paklausą “ teiginys prieštarauja teorinėms žinioms , nes kainai mažėjant paklausos kiekis didėja. Sumažėja ne paklausa , o paklausos kiekis. Pavaizduotame grafike matome , jog pasikeitė degalų rinkos kiekis. Jis pasislinko į kairę pusę iš Q1 į Q. Sumažėjo degalų pardavimas , kol degalinė buvo remontuojama. Q3 gamybos apimtis kerta AVC kreivę taške. O taškas C atitinka išlaidas. Q1 gamybos apimtis kerta ATC kreivę taške. Taškas H atitinka išlaidas. Pasirenkame keletą gamybos apimčių Q ir apskaičiuojame TC abiejais gamybos būdais. Taip pat apskaičiuojame galimą pelną abiejuose gamybos būduose. Gamybos būdų pranašumai ir trūkumai. Pirmąjį gamybos būdą rinkčiausi. Antrąjį gamybos būda rinkčiausi. Stabilios kainos rinka nes pavaizduotame rinkos modelyje yra laužta paklausos kreivė , pagal kurią ir analizuojama stabili kainų rinka. Norint rasti gamybos apimties intervalą , reikia apskaičiuoti firmos paklausos kreivės elastingumą. Pasirenkame Q intervalą ], o P intervalą ]. Skaičiuojame elastingumą. ED Matome , jog elastingumas tikrai didelis šiame intervale. Skaičiuojame elastingumą kitame intervale , kai 12 ] ir ]. ED. Šiame intervale elastingumas mažesnis už , todėl čia paklausa yra neelastinga. Todėl gamybos apimties intervalą , atspindintį firmos paklausos kreivę , renkamės lygų ], nes šiame intervale paklausa yra elastingiausia. Norint rasti gamybos apimties intervalą , reikia apskaičiuoti šakos paklausos kreivės MR elastingumą. Pasirenkame intervalus ] ir ]. ED. Šiame intervale paklausos elastingumas gana didelis.


Gamintojai santykinai silpnai reaguoja į kainos pokyčius, todėl turime neelastingą pasiūlą.

Gamintojas savo ruožtu sumažinęs pasiūlos apimtį, sumažina ir pasiūlos elastingumą (būdingas momentiniam laikotarpiui).

Monopolistas negali maksimizuoti pelno (MC=MR), kai ED<1, nes tuomet MR yra neigiamos ir niekaip negali būti lygios MC. Tokiu atveju gamybos apimties sumažinimas leistų padidinti pajamas (sumažinus Q, norint, jog didėtų TR, reikia didinti kainą) ir atsirastų galimybė pelno padidėjimui.

Teisingas. Trumpuoju laikotarpiu keičiasi tik darbo kiekis, o likę veiksniai yra pastovūs.

Teisingas. Monopolinė konkurencija gali nežymiai paveikti produktų kainą (galima teigit, jog priima nustatytą kainą), o tobuloji konkurencija negali paveikti rinkos kainos, nes įmonės yra pasyvios kainų atžvilgiu.

Klaidingas. Palūkanos yra pinihų keikis, sumokamas už naudojimąsi skolintais pinigai. Kitaip tariant, palūkanos yra pinigų kainą, bet ne pajamos už darbą.

Teisingas. Efektyvumo nuostoliai atsiranda ir tobulojoje konkurencijoje, kai nėra Pareto optimumo. Taip pat tobulosios konkurencijos rinka nėra pajėgi įvertinti galimo ribinės žalos, susijusios su išorinėmis išlaidomis (tarša).

Kainų augimą labiausiai lėmė sumažėjusi prekės (degalų) pasiūla. Tai atsispindi pavaizduotame grafike, kur matome kainos pasikeitimą iš P1 į P2 ir atitinkamai pasikeitusius kiekius Q. Šiame grafike matome, jog pasiūlos kreivė pasislinko į kairę pusę.

Pavaizduotame grafike matome, jog pasikeitė degalų rinkos kiekis Q. Jis pasislinko į kairę pusę iš Q1 į Q1 t.y. sumažėjo degalų pardavimas, kol degalinė buvo remontuojama.

G. Q1 gamybos apimtis kerta ATC kreivę taške H. Taškas H atitinka išlaidas G.

Gamybos būdų pranašumai ir trūkumai:Įmonė trumpuoju laikotarpiu gaus pelną su gamybos apimtis Q3 ir Q2, o pasirinkdama gamybos apimtį Q1, ji patris nuostolius, tačiau savo veiklos nenutrauks. Firma gamins nuostolingai tol, kol nuostoliai bus mažesni už pastoviuosius kaštus ( -60<100; -30<50). Bedrosios pajamos abiem gamybos būdais didėja didinant gamybos kiekį Q kainai išliekant pastoviai. Tačiau didinant Q kartu didėja ir TC, o tai galime įvardinti abiejų gamybos būdų trūkumų, nes mažėja būsimas pelnas.

Pirmąjį gamybos būdą rinkčiausi dėl galimo didesnio pelningumo (produkcijos kiekis, kurį gaminant pajamos padengia išlaidas). Taip pat todėl, kad kintamieji kaštai pirmajame gamybos būde yra mažesni (2<4). O tam tikro produkcijos kiekio pagaminimas mažiausiais kaštais reiškia ir didžiausią galimą pelną. Taip pat gamindama mažesnius kiekius.

Antrąjį gamybos būda rinkčiausi gaminant didesnius kiekius, nes iki lūžio taško gaminant šiuo būdu gaunami mažesni nusotoliai.

Žiūrime, kur MC kreivė kerta MR kreivę. Matome, jog kiekis bus lygus 4vnt, o kaina 6,5€(kiekis kerta pakalusos kreivę jos lūžio taške).

Kaina nesikeičia, nes MC vistiek kirs MR kreivę ties Q=4. Taigi ir kaina išliks ta pati 6,5€(paklausos kreivės lūžio taškas A).

Pasirenkame Q intervalą [0;4], o P intervalą [6,5;8]. Skaičiuojame elastingumą. ED=9,67. Matome, jog elastingumas tikrai didelis šiame intervale.

ED=0,5. Šiame intervale elastingumas mažesnis už 1, todėl čia paklausa yra neelastinga.

ED=0,2. Intervale pakalusos elastingumas mažesnis nei vienetas, todėl paklausa yra neelastinga.

Gamybos apimties intervalą, atspindintį šakos paklausos kreivę, renkamės lygų [0;4], nes paklausos elastingumas šiame intervale yra didžiausias.

Pusiausvyra bus tuomet, kai QD=QS. Šiuo atveju pusiausvyros darbo užmokestis bus lygus 10LT, nes paklausos ir pasiūlos kiekiai šiam darbo užmokesčiui yra lygus 600vnt.

Norėdami apskaičiuoti ribines darbo išlaidas MCF, pirmiausia turime apskaičiuoti bendruosius darbo kaštus CF. Juos apskaičiuosime pagal formulę CF=L*W. Tuomet skaičiuosime MCF, kuris apskaičiuojamas taip: .

Samdomų darbuotojų skaičių nustatysime iš grafiko. Samdomų darbuotojų skaičius yra lygus MRP ir MCF tiesių susikirtimo taškas. Grafike matome, jog tiesės susikerta, kai L=1. Taigi, įmonė samdys vieną darbuotoją, o darbo užmokestis bus lygus 15 Lt.

  • Ekonomika Namų darbai
  • 2015 m.
  • 8 puslapiai (1792 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos namų darbai
  • Microsoft Word 97 KB
  • Mikroekonomikos Namų darbas 1 variantas
    10 - 2 balsai (-ų)
Mikroekonomikos Namų darbas 1 variantas. (2015 m. Vasario 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/mikroekonomikos-namu-darbas-1-variantas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 10:16