Mikroekonomikos namų darbo 5 variantas VGTU


Ekonomikos namų darbas.

Mikroekonomikos namų darbo 5 variantas VGTU.


norint tiekti prekes bei teikti paslaugas yra reikalingi ištekliai, tačiau jie yra riboti, todėl ir prekių bei paslaugų kiekis yra ribotas.

Nustačius, jog rinkoje esančios prekės pasiūla neelastinga, galime teigti:

Pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu formulė: Es = ∆Qs % / ∆P %. Pasiūla yra neelastinga, kai E<1, t.y. pasiūlos kiekio procentinis pokytis yra mažesnis už procentinį kainos pokytį.

kainos augimas lemia bendrųjų išlaidų mažėjimą;

Vartotojai yra nejautrūs kainos pokyčiui, kai paklausa yra neelastinga. Tuo metu monopolistui geriausia yra mažinti gamybos kiekį ir didintį kaina gaunant maksimalų pelną. Grafike matome, kad padidinus kainą ir sumažinus kiekį bendrosios pajamos bus didesnės, negu parduodant prekes su mažesne kaina ir didesniu kiekiu.

Teisingas. Trumpajam gamybos laikotarpiui yra būdingi sprendimai susiję su geriausiu verslo įmonės turimų gamybinių pajėgumų panaudojimu. Gamybos veiksniai beveik nekinta. Ilgas gamybos laikotarpis, tai laikas pakankamas pakeisti visus gamybos veiksnius. Labai ilgas laikotarpis – kai pakeičiama ir technologija.

Neteisingas. Monopolijos konkurencijos rinkoje individuali įmonė turi įtakos kainai ir gali pati parinkti kainą, priešingai nei tobulos konkurencijos firma, kuri priima rinkos nustatytą kainą(„Mikroekonomika“ 2006 m., V. Snieška ir kt. )

Neteisingas. Palūkanos – mokestis už naudojimąsi kito pinigais. Tai – pajamos, gaunamos leidžiant kitam naudotis paskolintu kapitalu. Tačiau suteikta paslauga nėra trauktuojama kaip darbas, už kurį gaunamos pajamos.

Teisingas. Tobulos konkurencijos rinkoje neegzistuoja neefektyvumo nuostoliai. Kiekvienas gamintojas didina gamybos paimti tol, kol P =MC, o kiekvienas vartotojas perka tokį prekių kiekį kad P=MB. Prekės pateikiamos tol, kol P=MC=MB. Visuomenės išlaidas galima laikyti lygias individualių gamintojų išlaidoms. Ne visi ištekliai išnaudojami. („Mikroekonomika“ 2006 m., V. Snieška ir kt. )

Kokie teiginiai apie paklausą prieštarauja mūsų teorinėms žinioms ir kodėl?

Dėl uragano sunkiai išgaunamų resursų sumažėjo pasiūla ir siūlomų prekių kiekis (QE(QE1). Pasiūlos kreivė pasistumia į kairę (S(S1) ir padidina kainas (PE(PE1). Pusiausvyros taškas susidaro kitoje vietoje (E(E1).

Pasiūlos kreivė pasislinko į kairę pusė ir sumažėjo, kai tuo tarpu paklausa išliko nepakitusi (paveikslėlis pavaizduotas B užduotyje).

Kainų kritimą galėjo lemti atstatyta normali naftos gavyba, kuri galėjo padidinti pasiūla (pasiūlos kreivė pasistumia į dešinę, S1(S2). Taip siūlomas didesnis kiekis (Q1(Q2), mažesnė kaina (P1(P2). Tuo metu paklausa nedarė įtakos kainoms, kadangi kuras yra būtinumo prekė ir ją perka nepaisant pakilusios kainos (pagal savo galimybes).

Kadangi įmonė veikia tobulos konkurencijos rinkoje, tai pelną galima didinti tik per kiekį. Tarkime Q=40 tai TC1=100+2*40= 180, o TC2=50+4*40=210

Matome, kad naudojant pirmą gamybos funkciją išlaidos yra mažesnės (TC1 < TC2), tai didinant gaminamą kiekį naudingiau naudoti pirmąjį gamybos būdą. Antrąjį gamybos būdą yra efektyvu naudoti tuo atveju, jei įmonė gamina mažesnį kiekį. Pvz. Q=10, tai TC1=120, TC2=90. TC1 > TC2

Nustatykite, koks oligopolinės rinkos modelis pavaizduotas šiame paveiksle. Stabilios kainos modelis (arba laužtos paklausos kreivės).

Įmonė nedidins nei kainos, nei gaminamo kiekio, net jei ir ribinės išlaidos padidėtų. Oligopolinėje rinkoje įmonei padidinus kainą konkurentai jos nekeis, nes taip būtų prarandami klientai. Tada įmonės prekes pirktų tik dalis klientų teikiančių pirmenybę šiai įmonei net ir už didesnę kainą. Tai yra laužtos paklausos kreivė, kuri parodo, kad įmonei oligopolijos rinkoje didinant kainą konkurentai nepaseks jos pavyzdžių, o mažinant kainą – priešingai. Ši kaina patenka į atotrūkio intervalą ir parodo, kad įmonė kainos nedidins iki kol MC nesieks 5 Eur.

Koks gamybos apimties intervalas atspindi firmos paklausos kreivę? 4-12. Nuo 4 vienetų, nes ten MC=MR, o toliau paklausos kreivės gamybos intervalas siekia 12 vienetų.

Koks gamybos apimties intervalas atspindi šakos paklausos kreivę? 4-12, taip pat kaip ir firmoje, nes oligopolijos rinkoje firmos atspindi visą šaką. Kelių firmų produktai yra identiški arba artimi pakaitalai, todėl jų rinka sudaro visą oligopolijos rinką ir taip pat šakos.

Pusiausvyros darbo užmokestis yra ten, kur darbo paklausa lygi darbo pasiūlai. Šiuo atveju, d=s=600, todėl pusiausvyros darbo užmokestis yra 10 Lt.

Kadangi įmonės pelno maksimizavimo sąlyga yra MRPL=w, o w=10, todėl kai MRPL= 10, įmonė samdys 6 darbuotojus.

Nustatykite, kokios bus kiekvienos firmos ribinės darbo išlaidos, samdomas darbuotojų skaičius ir mokamas darbo užmokestis.

  • Ekonomika Namų darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (1670 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos namų darbai
  • Microsoft Word 863 KB
  • Mikroekonomikos namų darbo 5 variantas VGTU
    10 - 3 balsai (-ų)
Mikroekonomikos namų darbo 5 variantas VGTU. (2016 m. Gegužės 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/mikroekonomikos-namu-darbo-5-variantas-vgtu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:42